Pastaruoju metu tapo populiaru, jog kiekvienas mažylis važiuoti vaikišku dviračiu mokosi su dviem papildomais ratukais. Tačiau nuėmus juos mažąją Jūsų atžalą dažniausiai ištinka baisi nesėkmė – skaudus griuvimas ant žemės. Papildomų ratukų naudos lyg nebūtą. Štai argumentai, kodėl vaikiški dviračiai ir papildomi ratukai yra du nesuderinami dalykai.
Teigiama, kad papildomi ratukai išpopuliarėjo 1900 metais, kuomet buvo pasiūlytas šis akivaizdus sprendimas akivaizdžiai problemai: kaip įtikinti vaiką ant transporto priemonės, kuri tikrai nukris?
Norint išmokti važiuot vaikišku dviračiu, ar bet kokiu, kitu būti išspręsti dvi problemas: pusiausvyros ir pedalų minimo. Papildomi ratukai išsprendžia tik pastarąją. O svarbiausia dalyko – pusiausvyros išlaikymo – nėra. Dviračių inžinierius Davidas Gordonas Wilsonas teigia, jog yra žymiai geresnis ir paprastesnis būdas: „Reikia tiesiog nuleisti sėdynę tiek žemai, kad vaikas sugebėtų padėti kojas ant žemės.“.
Tiesa, pastaruoju metu yra siūlomas ir dar vienas variantas – balansiniai dviračiai. Jie pirmiausia išmoko vaikus išlaikyti pusiausvyrą, kad sėdę ant vaikiško dviračio turėtų mažiau problemų. Žinoma, mažyliui dar reikės išmokti minti pedalus, bet tai yra kur kas paprasčiau, nei išmokus minti mokytis išlaikyti pusiausvyrą.
Apibendrinant galima teigti, kad jei turite papildomus ratukus, išmeskite juos. Tai tik galvos skausmas, kadangi jie moko, bet moko ne tos pamokos. Žymiai naudingiau pirmiau išmokti išlaikyti pusiausvyrą, o tą padaryti gali padėti balansiniai dviračiai. Jeigu jų įsigyti negalite, nuleiskite sėdynę ir stebėkite, kaip gerėja Jūsų sūnaus ar dukros įgūdžiai važiuojant vaikišku dviračiu.