Motyvacija sportuojantiems: teorinis požiūris

motivacija

Motyvacija — tai veiklos ir elgesio skatinimo procesas, kurį sukelia įvairiausi veiksniai. Motyvacijos arba noro kažko imtis prireikia kas dieną. Darbe pagrindinis motyvas sklandžiai ir tinkamai atlikti savo pareigas yra  atlyginimas. Gražiai sutarti su šeima ir draugais mus skatina noras padaryti artimuosius laimingais ir tuo pačiu gerai jaustis patiems. Sporto srityje motyvacija taip pat labai aiški — tai užsibrėžti tikslai, kaip svorio metimas arba tam tikro laimėjimo, medalio iškovojimas. Tačiau, sporto motyvacija remiasi net keletu teorijų. Daugelis sporto tyrėjų yra pateikę ne vieną skirtingą supratimą, kas ir kaip geriausiai motyvuoja sportuojančius ar besiruošiančius sportuoti žmones. Vienas pirmųjų sporto motyvacijos teoretikų buvo  A. Punis. Savo sportinės motyvacijos teoriją jis suskirstė į kelias grupes. Autorius teigė, kad sportuoti motyvuoja paprasčiausiai natūralus fiziologinis poreikis judėti; sportas gali būti naudinga ir pelninga veikla; sportuoti norisi dėl potraukio, gebėjimo tam tikrai sporto šakai ir sportuoti motyvuoja pergalės siekimas. Tuo tarpu kitas tyrėjas, F. Herzbergas, motyvaciją sportui aiškino per palaikymo ir motyvacinių veiksnių prizmę. Anot tyrėjo, asmenybės motyvaciją veikia dviejų veiksnių grupės: palaikymo veiksniai: treniruotės sąlygos, sportininko ir trenerio santykiai, santykiai su komandos draugais ir motyvaciniai veiksniai: tobulėjimo perspektyvos, pripažinimas, pergalės ir laimėjimai. F. Herzbergo nuomone, tvirtai sporto motyvacijai būtini abu šie faktoriai, nes vieno ar kito nebuvimas sukeltų neigiamus veiksnius. Galiausiai J. Kuhl pateikė dar labiau supaprastintą sporto motyvacijos aiškinimą. Jo teigimu, sporto motyvacija didžiąja dalimi priklauso nuo paties sportininko. Tai yra — motyvacinius aspektus lemia psichologiniai faktoriai. Vieni sportininkai yra labiau susikoncentravę į užsibrėžtą tikslą. Tuo tarpu kitus labiau veikia aplinkiniai veiksniai, patirtos nesėkmės, išgyvenimai, kurie mažina norą treniruotis.

Taigi, akivaizdu, kad teoriniu požiūriu, motyvacijos sportui suvokimas yra keleriopas. Daugelis tyrėjų pateikia savitas įžvalgas ir teorijas. Tačiau, galima pastebėti, kad dažniausiai motyvaciją sportui lemia pačio žmogaus nusiteikimas ir tikslų užsibrėžimas.