Klausimas, kiek uždirba Lietuvos krepšininkai, yra ne tik smalsumo objektas. Jis kyla tėvams, kurie veda savo vaikus į sporto mokyklas, jauniems sportininkams, kurie svajoja apie profesionalo kelią, žurnalistams, analizuojantiems sporto ekonomiką, ir paprastiems krepšinio gerbėjams, kurie domisi ne tik taškais, bet ir užkulisiais. Lietuva – šalis, kurioje krepšinis yra daugiau nei sportas. Tai kultūros dalis, pasididžiavimas, o kartais net savotiška religija. Todėl ir žinios apie krepšininkų atlyginimus visuomenėje neretai sulaukia didelio dėmesio.
Nors Lietuva nėra didelė ekonomine prasme, mūsų šalies krepšininkai pasiekia pasaulinį pripažinimą ir rungtyniauja geriausiose pasaulio lygose – NBA, Eurolygoje, Ispanijos, Turkijos, Prancūzijos, Graikijos čempionatuose. Vieni jų – kaip Domantas Sabonis ar Jonas Valančiūnas – sudaro daugiamilijonines sutartis, kiti – žaidžiantys vietinėse ar mažesnėse Europos lygose – turi gerokai kuklesnius atlyginimus. Tačiau visų jų profesinis kelias yra sudėtingas ir reikalaujantis milžiniško atsidavimo.
Krepšininko atlyginimą lemia ne tik fiziniai duomenys ir talentas. Svarbus vaidmuo tenka ir sportinei patirčiai, žaidimo stiliui, gebėjimui pritapti prie komandos, taip pat – agentų darbui, rinkodarai ir net šalies, kurioje rungtyniaujama, ekonominėms sąlygoms. Pavyzdžiui, žaidėjas, kuris Eurolygoje gauna 800 tūkst. eurų per metus, galbūt už tą pačią sportinę vertę NBA gautų penkis kartus daugiau. Todėl žvilgsnis į šią temą negali būti vien paviršutiniškas – būtina suprasti kontekstą ir skirtumus tarp lygų bei rinkų.
Svarbu paminėti ir tai, kad informacija apie krepšininkų algas dažnai nėra viešai skelbiama. Klubai neretai vengia atskleisti kontraktų detales, o žaidėjai taip pat nėra linkę kalbėti apie savo finansus. Todėl analizuojant šią temą reikia remtis tiek oficialiais šaltiniais, kiek leidžia skaidrumas, tiek ir patikimų sporto žurnalistų, ekonomistų, ekspertų analize.
Kaip sakė NBA žaidėjas CJ McCollum: „Krepšininko karjera trumpa. Tu turi galvoti apie savo ateitį, todėl finansai yra ne mažiau svarbūs nei žaidimas aikštėje.“ Ši citata puikiai atskleidžia, kad atlyginimai – ne tik skaičius popieriuje, bet ir dalis sportininko gyvenimo strategijos.
Lietuvos krepšininkų uždarbio spektras
NBA
Kai kalbama apie Lietuvos krepšininkų pajamas, pirmiausia verta žvilgtelėti į tuos, kurie rungtyniauja stipriausioje pasaulio lygoje – NBA. Šioje lygoje atlyginimai matuojami milijonais dolerių, o lietuvių pavardės tarp gerai apmokamų žaidėjų nėra retenybė.
Domantas Sabonis šiuo metu yra ne tik vienas iš geriausių savo kartos lietuvių žaidėjų, bet ir vienas iš daugiausiai uždirbančių sportininkų šalies istorijoje. 2023 metais jis pasirašė naują penkerių metų trukmės sutartį su „Sacramento Kings“, kurios vertė viršija 217 milijonų dolerių. Tai – stulbinantis atlygis, kuris rodo tiek sportinį, tiek rinkodarinį žaidėjo potencialą. Priskaičiavus premijas, reklamos pajamas ir kitus papildomus šaltinius, Domanto metinės pajamos gali viršyti 50 milijonų dolerių.
Kitas NBA atstovas – Jonas Valančiūnas, pastaraisiais metais žaidžiantis Naujojo Orleano „Pelicans“ komandoje. Jo kontraktas siekia apie 45 milijonus dolerių per trejus metus. Nors tai mažesnis atlygis nei Sabonio, jis vis tiek rodo aukščiausio lygio pasiekimus. Valančiūnas taip pat aktyviai dalyvauja rinkodaros veikloje, kalba apie investavimą ir verslo galimybes po karjeros pabaigos.
Tarp naujų vardų NBA horizonte minimas Matas Buzelis, jaunas žaidėjas, kurio karjera dar tik prasideda, tačiau prognozuojama, kad jis artimiausiais metais taip pat pasirašys multimilijoninę sutartį. NBA finansinė sistema – su garantuotais kontraktais, rėmimo sutartimis ir komercinėmis teisėmis – leidžia net ir vidutiniškai rungtyniaujantiems krepšininkams užsidirbti daugiau nei bet kur kitur pasaulyje.
Kaip yra pasakęs Dirkas Nowitzki: „NBA – tai ne tik krepšinis. Tai verslas, kuris reikalauja, kad žaidėjai mąstytų strategiškai.“ Lietuviai šiame versle jau nebe naujokai, o tvirtai įsitvirtinę žaidėjai.
Eurolyga ir stipriausios Europos lygos
Ne visi lietuviai pasiekia NBA, tačiau daugelis jų sėkmingai žaidžia Eurolygoje – antroje pagal prestižą pasaulio krepšinio lygoje. Eurolygos klubai, tokie kaip „Real Madrid“, „Barcelona“, „Olympiacos“ ar „Monaco“, siūlo šešiaženkles ar net septynženklės sumos atlyginimus žaidėjams, kurie gali duoti rezultatą.
Marius Grigonis, žaidžiantis Atėnų „Panathinaikos“ gretose, uždirba apie 800 tūkstančių eurų per sezoną. Donatas Motiejūnas, žaidžiantis „Monaco“, taip pat yra tarp geriausiai apmokamų lietuvių Europoje, o jo atlyginimas, nors ir neskelbiamas viešai, neoficialiais duomenimis siekia apie milijoną eurų. Edgaras Ulanovas, kaip „Žalgirio“ komandos kapitonas, LKL kontekste taip pat gauna vieną didžiausių atlyginimų – skaičiai siekia apie 400–500 tūkstančių eurų per sezoną.
Europos rinkoje atlyginimus stipriai veikia klubų finansinė padėtis, šalies mokesčių sistema ir žaidėjų rinkodarinė vertė. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Turkijoje ar Rusijoje (iki sankcijų), žaidėjai būdavo viliojami itin patraukliomis sąlygomis – „grynais“ kontraktais, kai visi mokesčiai apmokami klubo sąskaita. Tai reiškia, kad nominaliai mažesnis atlyginimas gali būti vertas daugiau nei didesnis Vakarų Europos klube, kur žaidėjui tenka padengti nemažą dalį išlaidų.
Žvelgiant į Europos žaidėjus, tampa aišku, kad, nors čia atlyginimai mažesni nei NBA, profesionalaus žaidėjo statusas, aukštas gyvenimo lygis ir galimybė žaisti aukšto lygio komandose užtikrina solidų pragyvenimą ir karjeros stabilumą.
LKL ir vietinės lygos
Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) atlyginimų skirtumai yra itin ryškūs. Tarp komandų – tokios kaip „Žalgiris“ ar „Rytas“ – turi žymiai didesnius biudžetus nei kitos, o tai atsispindi ir žaidėjų atlyginimuose. „Žalgirio“ lyderiai gali uždirbti nuo 200 iki 500 tūkstančių eurų per sezoną, priklausomai nuo žaidėjo pozicijos, patirties ir kontrakto sąlygų. Tuo tarpu mažesnių klubų žaidėjai dažnai gauna gerokai kuklesnius atlyginimus, kai kuriais atvejais vos siekiančius 20–30 tūkstančių eurų per metus.
Vidutinio lygio LKL žaidėjo metinis atlyginimas dažnai svyruoja tarp 50–100 tūkstančių eurų. Tokios sumos daugeliui Lietuvos gyventojų gali atrodyti didelės, tačiau reikia turėti omenyje sportininko karjeros trumpumą, dideles treniruočių apimtis, nuolatinį spaudimą, traumas ir nestabilumą – kontraktai dažnai būna tik vienam sezonui.
Apie tai yra kalbėjęs buvęs „Lietkabelio“ treneris Nenadas Čanakas: „Lietuvoje sunku išlaikyti stabilų lygį, nes žaidėjai kasmet keičiasi. Daugelis ateina tik metams – uždirbti, parodyti save ir išvykti.“
Lietuvos regioninėse ar mėgėjų lygose atlyginimų dažnai nebūna visai, o žaidžiama dėl entuziazmo arba simbolinių premijų. Vis dėlto kai kurie klubai, ypač Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), moka atlyginimus, nors jie retai viršija 15–20 tūkstančių eurų per metus.
Faktoriai, lemiantys atlyginimus
Krepšininko atlyginimas nėra vien atsitiktinumas ar sėkmės rezultatas. Jį formuoja daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių, kurių visuma nulemia, ar sportininkas gaus penkiaženklį ar septynženklį atlyginimą per sezoną. Kai kurie iš šių veiksnių priklauso nuo paties žaidėjo – pavyzdžiui, fizinės savybės, darbo etika ar sportinis intelektas. Tačiau nemažą dalį lemia išorinės aplinkybės – rinka, komandos poreikiai, agentų įtaka, net geopolitinė situacija.
Vienas svarbiausių veiksnių – tai lygos, kurioje žaidėjas rungtyniauja, prestižas ir finansinis pajėgumas. NBA yra pasaulyje pajėgiausia krepšinio lyga, turinti milžinišką transliacijų ir rėmimo pajamų sistemą. Todėl net atsarginiai žaidėjai gali tikėtis kontraktų, siekiančių milijonus dolerių. Eurolyga, nors ir stipri, finansiškai nusileidžia NBA, tačiau geriausi žaidėjai vis tiek gali uždirbti septynženkles sumas. Tuo tarpu LKL atlyginimai tiesiogiai priklauso nuo klubo biudžeto ir lygos komercinio patrauklumo.
Komandos biudžetas ir strategija – kitas svarbus veiksnys. „Žalgiris“ ar „Rytas“ turi galimybių pasirašyti kontraktus su brangiais žaidėjais, nes gauna pajamas iš bilietų, rėmimo, Eurolygos transliacijų ir žaidėjų perėjimų. Mažesnės komandos, tokios kaip „Pieno Žvaigždės“ ar „Nevėžis“, priverstos taupyti, o žaidėjams siūlo trumpalaikes sutartis su žemesniu atlygiu. Kartu su tuo žaidėjo pozicija aikštėje ir turima patirtis lemia, kokią vertę jis atneša komandai – įžaidėjai ir centrai dažnai turi didesnį svorį biudžeto paskirstyme nei atsarginiai gynėjai.
Individualūs pasiekimai ir rinkos vertė – tai veiksniai, kurie padeda sportininkui susikurti reputaciją. Jei žaidėjas turi stabilų statistikos vidurkį, pelno daug taškų, yra matomas žiniasklaidoje ir mėgstamas fanų, jis tampa komerciškai vertingas. Tokių žaidėjų atlyginimai paprastai būna aukštesni. Be to, kuo daugiau šalių ar komandų domisi konkrečiu sportininku, tuo labiau kyla jo vertė rinkoje. Krepšinis, kaip ir bet kuris kitas profesionalus sportas, veikia pagal paklausos ir pasiūlos principą.
Labai svarbus faktorius yra žaidėjo atstovaujantis agentas. Geri sporto agentai žino, kaip pozicionuoti savo klientą, turi platų kontaktų tinklą ir derasi dėl kuo palankesnių sąlygų. Vieni žaidėjai gauna geras sutartis būtent dėl to, kad jų agentai sugeba parodyti žaidėjo vertę rinkai. Kiti, net ir turėdami talentą, lieka nepastebėti arba pasirašo nuostolingas sutartis dėl neefektyvios vadybos.
Reikia nepamiršti ir papildomų pajamų šaltinių, kurie dažnai sudaro reikšmingą dalį sportininko biudžete. Reklamos sutartys, asmeniniai prekių ženklai, socialinių tinklų monetizavimas ar net dalyvavimas televizijos projektuose padeda užsidirbti daugiau. Kai kurie žaidėjai investuoja į nekilnojamąjį turtą ar verslą dar būdami aktyvūs profesionalai, taip užsitikrindami stabilų pajamų šaltinį pasibaigus sportinei karjerai.
Kaip teigė LeBronas Jamesas: „Mano tikslas – ne tik žaisti krepšinį, bet ir palikti paveldą kaip verslininkui.“ Nors Lietuvos žaidėjų galimybės skiriasi, pati mintis apie ilgalaikę strategiją ir pajamų diversifikavimą yra vis labiau prigyjantys principai tarp mūsų sportininkų.
Kaip pasikeitė atlyginimai per laiką
Lietuvos krepšininkų atlyginimų istorija atspindi ne tik sporto lygio kilimą, bet ir šalies ekonomikos, krepšinio rinkos brendimą bei globalizacijos įtaką. Nuo kuklių sumų ankstyvuoju Nepriklausomybės laikotarpiu iki milijoninių kontraktų NBA ir Eurolygoje – atlyginimų dinamika liudija apie tai, kaip krepšinis virto rimtu verslu.
Devintajame dešimtmetyje, kai Lietuva išsivadavo iš Sovietų Sąjungos, krepšininkų finansinės galimybės buvo labai ribotos. Net geriausi žaidėjai, tokie kaip Arvydas Sabonis ar Šarūnas Marčiulionis, gaudavo algas, kurios šiandien atrodytų simbolinės. Tiesa, jiems pavyko išvykti į NBA ir uždirbti kelis milijonus dolerių, tačiau tai buvo išskirtiniai atvejai. Dauguma to meto profesionalų žaidė vietiniuose klubuose, dažnai turėdami papildomą darbą ar užsiimdami verslu, kad išlaikytų šeimas.
1990-aisiais ir 2000-ųjų pradžioje atlyginimai pradėjo kilti. Lietuvos klubai, ypač „Žalgiris“ ir „Lietuvos Rytas“, pasirašydavo kontraktus su pajėgiais lietuviais ir užsieniečiais, o žaidėjų atlyginimai pasiekdavo 100–150 tūkstančių eurų per sezoną. Tai jau buvo reikšminga suma, leidžianti pragyventi iš vien sporto. Šiuo laikotarpiu žaidėjai, tokie kaip Ramūnas Šiškauskas ar Arvydas Macijauskas, tapo pavyzdžiais jaunimui ir tuo pačiu simbolizavo didesnį sporto profesionalumą Lietuvoje.
Tikras lūžis įvyko, kai vis daugiau lietuvių pradėjo pasirašinėti kontraktus su Eurolygos klubais ar net NBA. Pirmasis stiprus signalas buvo Lino Kleizos karjera, vėliau sekė Donato Motiejūno ir Jono Valančiūno sutartys. Valančiūnas jau 2015 metais turėjo kontraktą su „Toronto Raptors“, vertą 64 milijonų dolerių. Tai buvo esminis pokytis – nuo šešiaženklių iki aštuonženklių sutarčių. Dabar su Domantu Saboniu pasiektas naujas rekordas – daugiau nei 217 milijonų dolerių už penkerius metus.
Tuo pačiu metu atlyginimai LKL lygoje stagnavo arba kilo labai lėtai. Ekonominės krizės, sumažėję rėmėjų biudžetai ir sumažėję žiūrovų srautai padarė įtaką vietinių klubų galimybėms konkuruoti su užsienio rinkomis. Tačiau pastaraisiais metais, ypač po „Žalgirio“ sugrįžimo į Eurolygą, kai kurie LKL žaidėjai vėl gali tikėtis 200–500 tūkstančių eurų vertės sutarčių. Visgi dauguma LKL krepšininkų vis dar žaidžia už mažesnes sumas nei jų kolegos Vakarų Europoje.
Įdomus faktas – atlyginimų augimą lydi ir augantis finansinis raštingumas tarp sportininkų. Jei anksčiau dalis žaidėjų gyveno nuo kontrakto iki kontrakto, tai šiandien vis daugiau jų investuoja, samdo finansų konsultantus ir kuria ilgalaikius planus. Šarūnas Jasikevičius, jau būdamas treneriu, ne kartą pabrėžė, kad „svarbu galvoti ne tik apie tai, ką turi dabar, bet ir apie tai, kas bus po dešimties metų, kai baigsi žaisti.“
Taigi atlyginimai tapo ne tik sportinės vertės, bet ir viso krepšinio ekosistemos brandumo rodikliu. Lietuvių pasiekimai tarptautinėse rinkose rodo, kad mūsų sportininkai ne tik geba varžytis su pasaulio elitu, bet ir yra vertinami kaip investicijos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar krepšininkai Lietuvoje tikrai gali pragyventi vien iš sporto?
Atsakymas priklauso nuo to, kokiame lygmenyje žaidžiama. Elito žaidėjai, tokie kaip Domantas Sabonis ar Jonas Valančiūnas, uždirba tiek, kad užsitikrina finansinį saugumą visam gyvenimui. Vidutinio lygio LKL žaidėjai taip pat dažnai pragyvena tik iš sporto, nors jų pajamos gerokai kuklesnės. Tačiau žaidžiant žemesnio lygio klubuose ar mėgėjiškai, sportas tampa papildoma veikla, o ne pagrindinis pajamų šaltinis. Vis dėlto dauguma profesionalių žaidėjų, bent jau laikinai, sugeba išlaikyti save ir savo šeimas vien iš krepšinio.
Ar LKL žaidėjai uždirba pakankamai, kad galėtų nedirbti papildomai?
Aukščiausio lygio klubų žaidėjai, pavyzdžiui, „Žalgirio“ ar „Ryto“, gali susikoncentruoti tik į sportą, nes jų atlyginimai pakankamai aukšti. Tuo tarpu mažesnių klubų nariai dažnai gyvena gerokai kukliau ir neretai ieško papildomų veiklų – treniruoja vaikus, studijuoja, imasi verslo. Ši realybė ypač būdinga Nacionalinei krepšinio lygai, kur sportas dažnai derinamas su kita profesine veikla. Todėl vienareikšmio atsakymo nėra – viskas priklauso nuo komandos ir kontrakto.
Ko reikia, kad taptum profesionaliu krepšininku ir uždirbtum gerą atlyginimą?
Svarbiausia – tai ilgametė disciplina, nuoseklus darbas ir gebėjimas tobulėti ne tik fiziškai, bet ir taktiškai. Profesionalai vertinami ne tik už talentą, bet ir už patikimumą, charakterį bei gebėjimą prisitaikyti prie komandinės sistemos. Itin svarbu būti pastebėtam – tai gali įvykti per jaunimo rinktines, tarptautinius turnyrus ar profesionalių agentų dėmesį. Kartu svarbus ir pasiruošimas ilgam keliui – dažnai tam reikia daugelio metų pasiaukojimo, kol atsiranda realios finansinės naudos.
Ar treneriai uždirba panašiai kaip žaidėjai?
Trenerių atlyginimai taip pat labai priklauso nuo lygio ir klubo. Eurolygos ar nacionalinės rinktinės treneriai, tokie kaip Šarūnas Jasikevičius, gali uždirbti net daugiau nei kai kurie žaidėjai. Tačiau didžioji dalis Lietuvos trenerių, ypač regionuose ar dirbančių su jaunimu, gauna gerokai mažesnes pajamas. Jų darbas dažnai grindžiamas pašaukimu ir ilgalaikiu įsipareigojimu, o finansinė nauda dažniausiai būna labai vidutinė. Tad trenerio karjera retai yra greitas būdas pasiekti finansinę nepriklausomybę.
Ar Lietuvoje įmanoma patekti į NBA?
Nors NBA lygis yra ypač aukštas ir konkurencija milžiniška, Lietuva yra viena iš nedaugelio mažų šalių, kurios atstovai nuolat patenka į šią lygą. Tam reikia ne tik talento, bet ir fizinių duomenų, tarptautinės patirties, vadybos ir net sėkmės. Jaunimas dažnai renkasi išvykti į JAV universitetus ar profesionalias akademijas, kur gali būti pastebėti NBA skautų. Tokie pavyzdžiai kaip Domantas Sabonis ar kylantis Matas Buzelis įrodo, kad kelias į NBA iš Lietuvos yra sudėtingas, bet įmanomas.
Kaip krepšininkai apsisaugo finansiškai po karjeros?
Šiuolaikiniai sportininkai vis dažniau pradeda planuoti savo finansinę ateitį dar būdami aktyvūs profesionalai. Kai kurie investuoja į nekilnojamąjį turtą, kiti kuria smulkųjį verslą ar tampa treneriais. Vis daugiau žaidėjų samdo finansų konsultantus ir planuoja savo biudžetą taip, kad galėtų saugiai gyventi pasibaigus sportinei karjerai. Visuomenės ir klubų dėmesys finansiniam raštingumui auga, o tai padeda sportininkams išvengti finansinių krizių ir pereiti į antrąją karjeros fazę daug užtikrinčiau.
Lietuvos krepšininkų atlyginimų palyginimas pagal lygas
| Lygis / Turnyras | Vidutinis atlyginimas per sezoną | Minimali vertė | Maksimali vertė | Pavyzdžiai |
| NBA (stipriausi lietuviai) | ~20–25 mln. USD | ~8 mln. USD | >43 mln. USD | Domantas Sabonis, Jonas Valančiūnas |
| Eurolyga | ~400–800 tūkst. EUR | ~250 tūkst. EUR | ~1,2 mln. EUR | Donatas Motiejūnas, Marius Grigonis |
| LKL – „Žalgiris“, „Rytas“ | ~100–400 tūkst. EUR | ~50 tūkst. EUR | ~500 tūkst. EUR | Edgaras Ulanovas, Arnas Butkevičius |
| LKL – vidutiniai ir mažesni klubai | ~30–80 tūkst. EUR | ~20 tūkst. EUR | ~120 tūkst. EUR | Žaidėjai „CBet“, „Pieno Žvaigždės“, „Nevėžis“ |
| NKL ir mėgėjų lygos | ~5–20 tūkst. EUR | 0 EUR | ~25 tūkst. EUR | Jaunieji žaidėjai, regioniniai klubai |