Įdomūs faktai apie žiemos olimpines žaidynes

Žiemos olimpinės žaidynės – vienas įspūdingiausių sporto renginių pasaulyje, vykstantis kas ketverius metus. Čia sportininkai varžosi ant ledo ir sniego, dažnai sudėtingomis oro sąlygomis, todėl šios varžybos laikomos vienomis sunkiausių.

Žiemos olimpiada garsėja ne tik rekordais, bet ir netikėtais momentais, legendiniais sportininkais bei istorijomis, kurios įkvepia milijonus žmonių.

Kas yra žiemos olimpinės žaidynės?

Žiemos olimpinės žaidynės – tarptautinės varžybos, kuriose rungiamasi žiemos sporto šakose: slidinėjime, biatlone, ledo ritulyje, dailiajame čiuožime, bobslėjuje, snieglenčių sporte ir kitose disciplinose.

Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 metais Šamoni (Prancūzija). Nuo tada jos tapo vienu svarbiausių sporto renginių pasaulyje, pritraukiančiu stipriausius atletus ir didžiules auditorijas.

Žiemos olimpinių žaidynių rekordai ir garsiausi medalininkai

Žiemos olimpiadoje rekordai yra ypatingai vertinami, nes sportininkai dažnai varžosi ekstremaliomis sąlygomis. Kai kurie atletai tapo legendomis dėl daugybės iškovotų medalių ir įspūdingos karjeros.

Daugiausiai medalių laimėję žiemos olimpiečiai

Sportininkas	Šalis	Sporto šaka	Iš viso medalių	Aukso medalių	Įdomus faktas
Marit Bjørgen	Norvegija	Slidinėjimas	15	8	Daugiausiai medalių iškovojusi sportininkė Žiemos olimpinių žaidynių istorijoje
Ole Einar Bjørndalen	Norvegija	Biatlonas	13	8	Vienas garsiausių biatlono atletų istorijoje
Bjørn Dæhlie	Norvegija	Slidinėjimas	12	8	Ilgą laiką buvo rezultatyviausias vyras žiemos olimpiadoje
Claudia Pechstein	Vokietija	Greitasis čiuožimas	9	5	Dalyvavo net 8 olimpinėse žaidynėse
Ireen Wüst	Nyderlandai	Greitasis čiuožimas	13	6	Viena ryškiausių greitojo čiuožimo žvaigždžių
Apolo Ohno	JAV	Šorttrekas	8	2	Vienas žymiausių JAV šorttreko sportininkų
Shaun White	JAV	Snieglenčių sportas	3	3	Snieglenčių sporto simbolis ir legenda
Yuzuru Hanyu	Japonija	Dailusis čiuožimas	2	2	Laimėjo du olimpinius aukso medalius iš eilės

Kaip yra sakęs biatlonininkas Ole Einar Bjørndalen: „Svarbiausia ne greitis, o gebėjimas susitvarkyti su spaudimu.“

Įdomiausi faktai iš žiemos olimpinių žaidynių istorijos

Žiemos olimpinės žaidynės turi ilgą ir įdomią istoriją. Nors šiandien tai milžiniškas renginys, pradžia buvo gerokai kuklesnė, o kai kurie istoriniai faktai iki šiol stebina net sporto gerbėjus.

1. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 metais

Pirmoji žiemos olimpiada buvo surengta Šamoni (Chamonix), Prancūzijoje. Nors dalyvių ir sporto šakų skaičius buvo mažas, būtent šis renginys tapo oficialia žiemos olimpinių žaidynių pradžia.

2. Žaidynės buvo atšauktos dėl Antrojo pasaulinio karo

Žiemos olimpinės žaidynės neįvyko 1940 ir 1944 metais. Tai vieninteliai kartai istorijoje, kai olimpiada buvo sustabdyta dėl karo.

3. Nuo 1994 metų žiemos ir vasaros olimpiados vyksta skirtingais metais

Iki 1992 metų žiemos ir vasaros olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais. Nuo 1994-ųjų jos buvo atskirtos, kad abi olimpiados gautų daugiau dėmesio ir žiniasklaidos dėmesys nebūtų išskaidytas.

4. Jamaikos bobslėjaus komanda tapo viena garsiausių olimpinių sensacijų

1988 metais Kalgaryje olimpiadoje pasirodė Jamaikos bobslėjaus komanda. Šalis, neturinti sniego ir žiemos sporto tradicijų, tapo pasauline sensacija, o jų istorija vėliau įkvėpė filmą „Cool Runnings“.

5. Olimpinėje programoje buvo sporto šakų, kurios šiandien atrodo keistai

Per istoriją kai kurios rungtys buvo įtrauktos tik trumpam. Viena įdomiausių – skijoringas, kai sportininkas slidėmis būdavo tempiamas žirgo. Nors tokios rungtys neišliko, jos puikiai parodo, kaip smarkiai olimpiada keitėsi.

Mažai žinomi faktai ir netikėti rekordai apie žiemos olimpines žaidynes

Žiemos olimpinės žaidynės garsėja ne tik oficialiais rekordais ar medalių statistika. Kai kurie įvykiai, taisyklės ir netikėti nutikimai yra tokie įdomūs, kad daugeliui žmonių atrodo sunkiai patikimi. Būtent šios detalės ir daro žiemos olimpiadą tokia išskirtine.

Kaip yra sakęs legendinis ledo ritulininkas Wayne Gretzky: „Kai spaudimas didžiausias, tada ir gimsta didžiausi momentai.“

1. Žiemos olimpinėse žaidynėse medaliai kartais sprendžiami tūkstantosiomis sekundės dalimis

Kai kuriose sporto šakose, pavyzdžiui, kalnų slidinėjime ar greitajame čiuožime, laimėtoją gali nulemti vos 0,01 sekundės. Tokie finišai yra viena priežasčių, kodėl šios rungtys žiūrovams tokios įtemptos ir įdomios.

Būna atvejų, kai sportininkai finišuoja praktiškai tuo pačiu metu, o nugalėtojas nustatomas tik po vaizdo peržiūros.

2. Žiemos olimpiadoje sportininkai kartais kovoja ne tik su varžovais, bet ir su šalčiu

Kai temperatūra nukrenta žemiau -15 ar -20 laipsnių, varžybos tampa pavojingos. Tokiu atveju sportininkams gresia nušalimai, kvėpavimo takų sudirginimas, raumenų sustingimas, o netinkamai apsirengus galima prarasti jėgas dar neįpusėjus rungčiai.

Dėl šios priežasties kai kurios varžybos buvo atidėtos arba koreguotos, ypač slidinėjimo ir biatlono rungtyse.

3. Olimpinis sniegas kartais būna dirbtinis

Daugelis mano, kad žiemos olimpiada visada vyksta natūraliame sniege, tačiau tai ne visada tiesa. Pastaraisiais metais kai kuriose žaidynėse sniego trūko, todėl organizatoriai naudojo dirbtinį sniegą.

Tai tapo itin aktualu dėl klimato kaitos, nes kai kurios vietovės, kuriose anksčiau buvo garantuotas sniegas, šiandien susiduria su šiltesnėmis žiemomis.

4. Dailiojo čiuožimo istorijoje buvo skandalų, pakeitusių taisykles

Dailusis čiuožimas yra viena labiausiai vertinamų ir tuo pačiu labiausiai diskusijų keliančių sporto šakų olimpiadoje. Vertinimas čia priklauso nuo teisėjų, todėl istorijoje pasitaikė skandalų dėl nesąžiningų balų.

Po tokių situacijų buvo įvestos griežtesnės taisyklės, vertinimo sistemos pakeitimai ir didesnis skaidrumas.

5. Kai kuriose sporto šakose žiemos olimpiada buvo sukurta tam, kad jos apskritai išliktų populiarios

Pavyzdžiui, kerlingas ilgą laiką buvo laikomas mažai žinomu sportu, tačiau olimpinės žaidynės jam suteikė didžiulį matomumą. Dabar tai viena labiausiai žiūrimų rungčių kai kuriose šalyse, ypač Kanadoje, Švedijoje ir Škotijoje.

Kerlingas dažnai vadinamas „ledo šachmatais“, nes čia svarbiausia strategija, o ne tik fizinė jėga.

6. Žiemos olimpiadoje egzistuoja sporto šakos, kuriose trauma gali kainuoti medalį per sekundę

Tokios rungtys kaip kalnų slidinėjimas, bobslėjus ar skeletonas yra laikomos vienomis pavojingiausių. Čia sportininkai lekia dideliu greičiu, o viena klaida gali baigtis kritimu.

Skeletono sportininkai nusileidžia galva į priekį, o greitis kartais viršija 120–130 km/h. Tai viena ekstremaliausių olimpinių rungčių.

Kaip yra pasakęs skeletono čempionas Martins Dukurs: „Tai sportas, kuriame tu turi pasitikėti savimi šimtu procentų, nes klaida kainuoja viską.“

Žiemos olimpinės žaidynės šiandien: kaip jos keičiasi?

Žiemos olimpinės žaidynės per pastaruosius dešimtmečius stipriai pasikeitė. Jei anksčiau jos buvo labiau tradicinis žiemos sporto renginys, šiandien tai globalus projektas, kuriame svarbų vaidmenį atlieka technologijos, žiūrovų pritraukimas ir net klimato sąlygos.

Šiuolaikinė olimpiada tampa modernesnė, bet kartu susiduria su iššūkiais, kurie anksčiau nebuvo tokie aktualūs.

1. Žaidynėse atsiranda vis daugiau naujų sporto šakų

Pastaraisiais metais olimpinėje programoje atsirado daugiau jaunimui patrauklių rungčių, tokių kaip snieglenčių freestyle disciplinos ar įvairios slidinėjimo triukų rungtys. Tai daroma tam, kad žaidynės išliktų įdomios jaunesnei auditorijai ir neprarastų populiarumo.

Dėl to žiemos olimpinės žaidynės tampa dinamiškesnės ir vizualiai patrauklesnės.

2. Klimato kaita daro didelę įtaką žaidynių organizavimui

Vienas didžiausių šių laikų iššūkių – sniego trūkumas. Kai kurios šalys, kurios anksčiau turėjo garantuotas žiemos sąlygas, dabar susiduria su šiltesnėmis žiemomis.

Dėl šios priežasties vis dažniau naudojamas dirbtinis sniegas, o organizatoriai renkasi vietoves, kuriose dar įmanoma užtikrinti stabilias žiemos sąlygas.

3. Vis daugiau dėmesio skiriama technologijoms ir inventoriui

Šiuolaikinėje olimpiadoje sportininkų rezultatai priklauso ne tik nuo fizinio pasirengimo, bet ir nuo inventoriaus kokybės. Slidės, pačiūžos, kombinezonai ar net specialios medžiagos, mažinančios oro pasipriešinimą, gali suteikti pranašumą.

Todėl sportas tampa vis labiau susijęs su technologijų pažanga ir inovacijomis.

4. Žaidynės tampa vis brangesnės ir sudėtingesnės

Šiandien surengti žiemos olimpines žaidynes kainuoja milžiniškas sumas, nes reikia statyti trasas, arenas, infrastruktūrą, viešbučius, transporto sistemas.

Dėl šios priežasties kai kurios šalys atsisako kandidatuoti, nes po žaidynių dalis objektų gali likti mažai naudojami.

5. Didėja dėmesys tvarumui ir ekologijai

Tarptautinis olimpinis komitetas bei organizatoriai vis dažniau pabrėžia tvarumo svarbą. Siekiama, kad olimpiados paliktų kuo mažesnį poveikį gamtai, būtų naudojama daugiau atsinaujinančios energijos, o dalis objektų būtų pritaikomi ilgalaikiam naudojimui.

Tai rodo, kad žiemos olimpinės žaidynės ne tik vystosi kaip sporto renginys, bet ir bando prisitaikyti prie pasaulinių problemų.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai apie žiemos olimpines žaidynes