Smiginis atrodo paprastas, tačiau norint žaisti tvarkingai reikia žinoti kelis pagrindinius dalykus: lentos aukštį, metimo atstumą, taškų skaičiavimą ir žaidimo pabaigos taisykles. Kai šie pagrindai aiškūs, žaidimas tampa ne tik smagesnis, bet ir sąžiningesnis visiems žaidėjams.
Turinys
Pradedantiesiems svarbiausia ne iš karto mokytis profesionalių strategijų, o suprasti, kaip vyksta žaidimas. Šiame straipsnyje aiškiai aptarsime smiginio taisykles, įrangą, taškų skaičiavimą, populiariausius žaidimo formatus ir dažniausias klaidas.
Smiginis pradedantiesiems
Smiginis yra taiklumo žaidimas, kuriame strėlytės metamos į skaičiais suskirstytą lentą. Rezultatas priklauso nuo to, į kurį sektorių ir į kurią jo zoną pataikoma, todėl žaidime svarbus ne tik tikslumas, bet ir taškų skaičiavimas.
Naujokai dažnai mano, kad geriausia visada taikytis į centrą, tačiau tai nėra tiesa. Daugelyje žaidimo formatų naudingiau pataikyti į trigubą 20 sektorių arba į konkrečią zoną, kurios reikia žaidimui užbaigti.
Smiginio įranga
Norint pradėti žaisti smiginį, reikia smiginio lentos, trijų strėlyčių ir aiškiai pažymėtos metimo linijos. Žaidžiant namuose taip pat verta pasirūpinti sienos apsauga, nes pradedantieji dažnai nepataiko į lentą arba pataiko į jos kraštą.
Svarbu rinktis įrangą pagal tai, kur žaisite. Klasikinės lentos naudojamos su metalinio antgalio strėlytėmis, o elektroninės lentos dažniausiai skirtos plastikinio antgalio strėlytėms.
Smiginio lenta
Standartinė smiginio lenta yra padalinta į 20 sunumeruotų sektorių. Kiekvienas sektorius turi viengubą, dvigubą ir trigubą zoną, todėl pataikymas į tą patį skaičių gali duoti skirtingą taškų kiekį.
Pradedantiesiems geriausia mokytis su įprasta klasikine lenta, nes pagal ją lengviau suprasti pagrindines smiginio taisykles. Elektroninė lenta gali būti patogi namuose, nes dažnai pati skaičiuoja taškus, tačiau ji ne visada atitinka klasikinio smiginio pojūtį.
Strėlytės
Smiginio strėlytę sudaro antgalis, korpusas, kotelis ir sparneliai. Korpusas lemia, kaip strėlytė laikosi rankoje, o sparneliai padeda jai stabiliau skristi link lentos.
Pradedančiajam nereikia iš karto pirkti brangiausių strėlyčių. Geriau rinktis patogias, vidutinio svorio strėlytes ir stebėti, ar metant jos skrenda tiesiai, ar per stipriai leidžiasi žemyn.
Metimo linija ir saugi žaidimo vieta
Metimo linija turi būti aiškiai pažymėta ant grindų, kad visi žaidėjai mestų iš vienodo atstumo. Žaidžiant svarbu neperžengti linijos, nes kitaip metimas gali būti laikomas neteisingu.
Saugumui reikėtų palikti laisvą erdvę aplink lentą ir neleisti žmonėms stovėti šalia taikinio metimo metu. Strėlytes galima ištraukti tik tada, kai žaidėjas baigia visus savo metimus.
Smiginio lentos aukštis ir metimo atstumas
Standartinė smiginio lenta kabinama taip, kad jos centras būtų 1,73 m aukštyje nuo grindų. Metimo linija, dar vadinama „oche“, turi būti 2,37 m nuo lentos priekinio paviršiaus, o ne nuo sienos. Tokius pačius pagrindinius matmenis pateikia ir PDC Europe taisyklės.
| Matmuo | Standartas pradedantiesiems |
| Lentos centro aukštis | 1,73 m nuo grindų |
| Metimo atstumas | 2,37 m nuo lentos priekinio paviršiaus |
| Strėlytės per ėjimą | 3 metimai |
| Dažniausias formatas | 501 |
Taisyklingas atstumo matavimas
Dažna pradedančiųjų klaida yra metimo liniją matuoti nuo sienos. Taip gaunamas netikslus atstumas, nes pati lenta išsikiša į priekį.
Teisingai matuojama nuo lentos priekinio paviršiaus iki metimo linijos. Jeigu norite tikslumo, pažymėkite liniją lipnia juosta, specialiu kilimėliu arba žema lentele, kurios žaidėjas negalėtų peržengti metimo metu.
Metalinės ir elektroninės lentos skirtumai
Klasikinė smiginio lenta naudojama su metalinio antgalio strėlytėmis. Tai yra įprastas pasirinkimas norint mokytis tradicinio smiginio ir geriau suprasti oficialias žaidimo taisykles.
Elektroninės lentos dažniausiai naudojamos su plastikinio antgalio strėlytėmis. Jos patogios namuose, nes dažnai automatiškai skaičiuoja taškus, tačiau metimo pojūtis gali skirtis nuo klasikinės lentos.
Smiginio taškų skaičiavimas
Smiginio lentoje kiekvienas sektorius turi savo skaičių, tačiau galutinė taškų suma priklauso nuo zonos, į kurią pataikoma. Pataikius į paprastą sektoriaus dalį skaičiuojama jo nominali vertė, pataikius į dvigubą žiedą taškai dauginami iš dviejų, o pataikius į trigubą žiedą – iš trijų.
Dėl to didžiausias vienos strėlytės rezultatas yra ne centras, o trigubas 20 sektorius, kuris vertas 60 taškų. Trys tokie metimai sudaro 180 taškų – tai maksimalus rezultatas per vieną ėjimą.
Viengubi, dvigubi ir trigubi sektoriai
Viengubas sektorius duoda tiek taškų, koks skaičius pažymėtas lentoje. Pavyzdžiui, pataikius į paprastą 20 zoną gaunami 20 taškų.
Dvigubas sektorius yra siauras išorinis žiedas, o trigubas sektorius – siauras vidinis žiedas. Pataikius į dvigubą 20 gaunami 40 taškų, o į trigubą 20 – 60 taškų.
Bull ir bullseye reikšmė
Lentos centre yra dvi zonos: išorinis centras ir vidinis centras. Išorinis centras dažniausiai vadinamas bull, o vidinis – bullseye.
Pradedantiesiems svarbu suprasti, kad centras nėra vienintelis geras taikinys. Jis svarbus tam tikrose situacijose, bet 501 žaidime dažniausiai daugiau naudos duoda tikslūs metimai į trigubus sektorius.
Neskaičiuojami metimai
Metimas gali būti neskaičiuojamas, jeigu strėlytė neįsminga į lentą, atšoka arba pataiko į zoną už taškų skaičiavimo ribos. Taip pat ginčytinas metimas gali būti tada, kai žaidėjas peržengia metimo liniją.
Prieš ištraukiant strėlytes verta garsiai patvirtinti rezultatą. Tai ypač naudinga žaidžiant su kitais, nes ištraukus strėlytes vėliau gali būti sunku įrodyti, kur jos buvo įsmigusios.
Žaidėjo ėjimas ir metimų eiliškumas
Per vieną ėjimą žaidėjas meta tris strėlytes. Po to suskaičiuojami taškai, strėlytės ištraukiamos iš lentos ir ateina kito žaidėjo eilė.
Oficialesniame žaidime svarbu išlaikyti tvarką: nemesti, kol prie lentos yra kitas žmogus, netrukdyti metančiajam ir rezultatą tikrinti prieš ištraukiant strėlytes. Kaip yra pasakęs Philas Tayloras: „Practice doesn’t make perfect. Perfect practice makes perfect.“ Ši mintis smiginyje labai tinka, nes svarbu ne tik mėtyti daug, bet ir mokytis taisyklingai.
Žaidimo pradžia
Žaidimo pradžioje galima susitarti, kas mes pirmas, arba naudoti įprastą smiginio būdą – kiekvienas žaidėjas meta po vieną strėlytę į centrą. Tas, kurio strėlytė atsiduria arčiau centro, pradeda partiją.
Jeigu žaidžiama draugiškai namuose, galima pradėti ir paprasčiau, pavyzdžiui, burtų keliu. Svarbiausia, kad visi žaidėjai dėl pradžios tvarkos susitartų prieš pirmą metimą.
Metimo linijos taisyklė
Metant strėlytę negalima peržengti metimo linijos. Žaidėjas gali pasilenkti į priekį, tačiau pėda turi likti už linijos arba ant jos, bet ne prieš ją.
Jeigu linija peržengiama, metimas gali būti laikomas negaliojančiu. Žaidžiant namuose verta šią taisyklę aptarti iš anksto, kad vėliau nekiltų ginčų.
Populiariausi smiginio žaidimo formatai
Pradedantiesiems dažniausiai pakanka išmokti kelis pagrindinius žaidimo formatus. Populiariausi yra 501, 301 ir Cricket, nes jie padeda suprasti skirtingas smiginio puses: taškų mažinimą, užbaigimą ir taikymąsi į konkrečius sektorius.
Jeigu žaidžiate pirmą kartą, geriausia pradėti nuo 301 arba paprastesnės 501 versijos be sudėtingų užbaigimo taisyklių. Vėliau galima pereiti prie klasikinio 501 formato su „double out“.
501 taisyklės
501 yra vienas žinomiausių smiginio formatų. Kiekvienas žaidėjas pradeda turėdamas 501 tašką, o po kiekvieno ėjimo surinkta suma atimama iš bendro rezultato.
Žaidimo tikslas yra pirmam pasiekti nulį. Dažniausiai partija turi būti užbaigiama pataikant į dvigubą sektorių, todėl paskutiniai metimai reikalauja ne tik taiklumo, bet ir gero skaičiavimo.
301 taisyklės
301 veikia panašiai kaip 501, tik pradinė taškų suma yra mažesnė. Dėl to partijos būna trumpesnės, o pradedantiesiems lengviau išlaikyti dėmesį nuo pradžios iki pabaigos.
Šis formatas tinka namų žaidimams arba treniruotėms, kai norima greičiau priprasti prie taškų skaičiavimo. Kai 301 tampa aiškus, pereiti prie 501 yra daug paprasčiau.
Cricket taisyklės
Cricket skiriasi nuo 301 ir 501, nes čia svarbu ne mažinti bendrą taškų sumą, o „uždaryti“ tam tikrus sektorius. Dažniausiai žaidžiama su 15, 16, 17, 18, 19, 20 sektoriais ir centru.
Šis formatas lavina taikymąsi į skirtingas lentos vietas. Pradedantiesiems jis gali atrodyti sudėtingesnis, tačiau ilgainiui padeda geriau pažinti visą smiginio lentą, o ne tik 20 sektorių.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pradedantieji dažniausiai klysta ne todėl, kad neturi talento, o todėl, kad skuba ir žaidžia be aiškios sistemos. Smiginyje svarbu ne tik pataikyti į lentą, bet ir mesti iš taisyklingo atstumo, suprasti taškus bei išlaikyti vienodą metimo judesį.
Šias klaidas verta pastebėti kuo anksčiau, nes vėliau jos tampa įpročiais. Net nedideli pataisymai gali greitai pagerinti rezultatą ir padaryti žaidimą malonesnį.
Netiksliai pakabinta lenta
Jeigu lenta pakabinta per aukštai, per žemai arba metimo linija pažymėta netiksliu atstumu, žaidėjas mokosi neteisingomis sąlygomis. Vėliau, žaidžiant pagal standartinius matmenis, metimai gali atrodyti visiškai kitokie.
Dėl to prieš pradedant verta dar kartą patikrinti lentos centro aukštį ir metimo linijos atstumą. Tai paprastas dalykas, bet jis turi didelę įtaką žaidimo kokybei.
Netinkamas taikymasis
Viena dažniausių klaidų yra nuolatinis taikymasis tik į centrą. Nors bullseye atrodo kaip svarbiausia lentos vieta, daugelyje žaidimo formatų naudingiau taikytis į trigubą 20 arba į konkretų sektorių, reikalingą rezultatui užbaigti.
Pradedantysis turėtų mokytis pataikyti ne tik į vieną zoną. Geresni rezultatai atsiranda tada, kai žaidėjas supranta, kada rinktis aukštus taškus, o kada saugesnį metimą.
Taškų skaičiavimo klaidos
Smiginyje taškų skaičiavimas yra žaidimo dalis. Jeigu žaidėjas nežino, kiek jam liko iki nulio arba kokį dvigubą sektorių reikia palikti pabaigai, jis gali prarasti gerą progą laimėti partiją.
Pradedantiesiems naudinga pradžioje skaičiuoti lėčiau ir garsiai pasitikrinti rezultatą. Taip mažėja klaidų ir greičiau atsiranda supratimas, kokius metimus verta planuoti.
Smiginio etiketas ir saugumas
Smiginis žaidžiamas su aštriomis strėlytėmis, todėl saugumas yra svarbi taisyklių dalis. Metimo metu prie lentos negali stovėti kitas žmogus, o strėlytes reikia traukti tik tada, kai visi metimai jau baigti.
Etiketas taip pat svarbus. Metančiajam nereikėtų trukdyti, kalbinti ar stovėti jo regėjimo lauke, nes smiginis reikalauja susikaupimo ir ritmingo judesio.
Elgesys žaidžiant su kitais
Žaidžiant su kitais svarbu iš anksto susitarti dėl formato, pradžios tvarkos ir taškų skaičiavimo. Tai padeda išvengti ginčų, ypač kai žaidėjai turi skirtingą patirtį.
Rezultatą geriausia patvirtinti prieš ištraukiant strėlytes iš lentos. Jeigu kyla abejonė, verta ramiai pasitikrinti, o ne ginčytis po to, kai strėlytės jau ištrauktos.
Saugus žaidimas namuose
Namuose lenta turėtų būti pritvirtinta stabiliai, o už jos verta naudoti apsauginį apvadą arba lentą sienai apsaugoti. Tai svarbu ne tik dėl sienos, bet ir dėl saugesnio žaidimo.
Žaidimo zonoje neturėtų vaikščioti vaikai, augintiniai ar žmonės, kurie nežaidžia. Smiginis yra saugus tada, kai visi supranta, kur galima stovėti ir kada galima prieiti prie lentos.
Sportininkų mintys apie smiginį
Smiginyje svarbu ne tik pataikyti, bet ir kartoti taisyklingą metimą. Philas Tayloras, vienas garsiausių smiginio žaidėjų, yra pasakęs: „Treniruotės nepadaro tobulu. Tobula treniruotė padaro tobulu.“ Ši mintis primena, kad pradedantiesiems svarbiau ne mėtyti bet kaip, o mokytis pastovios technikos.
Michaelas van Gerwenas dažnai pabrėžia pasitikėjimą savo žaidimu. Smiginyje tai labai svarbu, nes net žinant taisykles ir gerai skaičiuojant taškus, lemiamu momentu reikia išlikti ramiam ir mesti užtikrintai.
Pradedantieji dažnai pamėgsta smiginį todėl, kad jis greitai tampa aiškiai pamatuojamu žaidimu: matai rezultatą, supranti klaidas ir gali iš karto bandyti mesti tiksliau. Dėl to smiginis tinka tiek ramiam laisvalaikiui, tiek rimtesnei tikslumo treniruotei.
Smiginis kaip tikslumo ir susikaupimo žaidimas
Smiginio taisyklės nėra sudėtingos, tačiau jos padeda žaisti aiškiai ir sąžiningai. Pradedančiajam svarbiausia taisyklingai pakabinti lentą, laikytis metimo atstumo, suprasti taškų zonas ir išmokti pagrindinius žaidimo formatus. Kai šie dalykai tampa aiškūs, smiginis iš paprastos pramogos virsta įtraukiančiu tikslumo, susikaupimo ir strategijos žaidimu.
DUK (dažniausiai užduodami klausimai)
Žaidžiant su klasikine smiginio lenta ir metalinėmis strėlytėmis, metimo linija turi būti 2,37 m nuo lentos priekinio paviršiaus. Svarbu matuoti ne nuo sienos, o nuo pačios lentos.
Smiginio lenta kabinama taip, kad jos centras būtų 1,73 m aukštyje nuo grindų. Tai yra standartinis aukštis, naudojamas žaidžiant pagal įprastas smiginio taisykles.
Per vieną ėjimą žaidėjas paprastai meta tris strėlytes. Po metimų suskaičiuojami taškai, strėlytės ištraukiamos ir tada meta kitas žaidėjas.
501 yra vienas populiariausių smiginio formatų. Žaidėjas pradeda nuo 501 taško, o kiekvieno ėjimo metu surinkti taškai atimami, kol pasiekiamas nulis.
„Double out“ reiškia, kad žaidimą reikia užbaigti pataikant į dvigubą sektorių. Pavyzdžiui, jei liko 40 taškų, partiją galima baigti pataikius į dvigubą 20.
Dažniausiai ne. Taškai skaičiuojami tik tada, kai strėlytė įsminga į lentą ir joje lieka iki rezultato patvirtinimo.
Pradedantiesiems dažnai patogiau pradėti nuo 301, nes partijos trumpesnės ir lengviau suprasti taškų mažinimą. Kai taisyklės tampa aiškios, verta pereiti prie 501 formato.