Nemokama dienos kalorijų normos skaičiuoklė pagal svorį

Dienos kalorijų normos skaičiuoklė parodo, kiek kalorijų per dieną jums reikia norint numesti svorio, jį išlaikyti arba priaugti raumenų masės. Įrašykite lytį, amžių, ūgį, svorį ir fizinį aktyvumą – gausite kalorijų normą, baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį gramais bei paskirstymą pagal valgymus.

Skaičiuoklė skirta suaugusiesiems nuo 18 metų. Rezultatas yra orientacinis: jis remiasi moksliniais tyrimais pagrįstomis formulėmis, tačiau neatstoja gydytojo ar dietologo konsultacijos.

Lytis
m.
cm
kg
Žinau savo kūno riebalų procentą
%
Įrašius procentą, norma skaičiuojama pagal liesąją kūno masę – tai tiksliau raumeningiems ir daug antsvorio turintiems žmonėms.
Fizinis aktyvumas
Tikslas
Kiek norite numesti per savaitę?
kg
Rezultatas atsiras čiaUžpildykite laukelius ir paspauskite „Apskaičiuoti“ – parodysime jūsų dienos kalorijų normą, makroelementus ir paskirstymą per dieną.

Kaip naudotis skaičiuokle?

  1. Pasirinkite lytį ir įrašykite amžių, ūgį bei svorį. Svorį galima rašyti ir su kableliu, pavyzdžiui, 72,5 kg.
  2. Jei žinote, įrašykite kūno riebalų procentą. Tada norma skaičiuojama pagal liesąją kūno masę, todėl geriau atsižvelgiama į jūsų kūno sudėtį.
  3. Pasirinkite fizinio aktyvumo lygį. Vertinkite įprastą savaitę, o ne pačią aktyviausią. Aktyvumą lengva pervertinti, todėl abejodami rinkitės žemesnį lygį.
  4. Pasirinkite tikslą ir tempą. Metant svorį galima rinktis nuo 0,25 iki 1 kg per savaitę, auginant masę – 0,25 arba 0,5 kg per savaitę. Įrašę tikslinį svorį, pamatysite, per kiek savaičių jį pasieksite.
  5. Paspauskite „Apskaičiuoti“.

Rezultate matysite dienos kalorijų normą, kiek energijos sudeginate ramybėje ir judėdami, kūno masės indeksą (KMI), makroelementų kiekius ir jų paskirstymą 3, 4 arba 5 valgymams. Mitybos tipą (subalansuota, daugiau baltymų, mažiau angliavandenių) galima keisti jau gavus rezultatą.

Kas yra kalorija ir dienos kalorijų norma?

Kalorija yra energijos matavimo vienetas. Mityboje vartojama kilokalorija (kcal) – tiek energijos reikia vienam kilogramui vandens sušildyti vienu laipsniu. Maisto etiketėse energinė vertė nurodoma ir kilodžauliais: 1 kcal atitinka 4,184 kJ.

Dienos kalorijų norma – tai energijos kiekis, kurį organizmas sunaudoja per parą. Jei su maistu gaunate tiek pat, svoris nekinta. Jei gaunate mažiau, organizmas trūkumą dengia iš atsargų ir svoris mažėja, jei daugiau – perteklius kaupiamas ir svoris didėja.

Norma nėra vienoda visiems: ją lemia lytis, amžius, ūgis, svoris, kūno sudėtis ir fizinis aktyvumas. Lietuvoje galiojančios rekomenduojamos paros energijos normos suaugusiesiems parodo, kiek smarkiai poreikis skiriasi pagal aktyvumą.

AmžiusAktyvumo koeficientas 1,4, kcalKoeficientas 1,6, kcalKoeficientas 1,8, kcalKoeficientas 2,0, kcal
Vyrai, 19–34 m.2450280031503500
Vyrai, 35–64 m.2300263029603290
Vyrai, 65 m. ir vyresni2030232026102900
Moterys, 19–34 m.1950223025002780
Moterys, 35–64 m.1840210023602620
Moterys, 65 m. ir vyresnės1690193021702410

Kuo didesnis fizinio aktyvumo koeficientas, tuo daugiau žmogus juda: 1,4 atitinka mažą aktyvumą, 2,0 – labai didelį. Tai apibendrintos normos amžiaus grupėms. Skaičiuoklė įvertina būtent jūsų ūgį, svorį ir amžių, todėl rezultatas būna artimesnis asmeniniam poreikiui.

Iš ko susideda dienos energijos sąnaudos?

Per parą sunaudojama energija susideda iš trijų dalių. Jų dydžius nurodo Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), PSO ir JT universiteto ataskaita apie žmogaus energijos poreikius.

  • Bazinė medžiagų apykaita (BMR). Tai energija, kurios reikia gyvybinėms funkcijoms ramybėje: kvėpavimui, kraujotakai, kūno temperatūrai palaikyti. Priklausomai nuo amžiaus ir gyvenimo būdo, ji sudaro 45–70 % visų paros sąnaudų.
  • Maisto virškinimas ir įsisavinimas. Valgant mišrų maistą, šis procesas paros sąnaudas padidina dydžiu, lygiu maždaug 10 % bazinės apykaitos.
  • Fizinis aktyvumas. Tai labiausiai kintanti dalis ir antra pagal dydį po bazinės apykaitos. Į ją įeina ne tik treniruotės, bet ir darbas, ėjimas, namų ruoša.

Visų dalių suma vadinama bendromis dienos energijos sąnaudomis (angl. total daily energy expenditure, TDEE). Tai ir yra kalorijų kiekis, kurio reikia svoriui išlaikyti.

Skaičiuoklės rezultate šios sąnaudos parodytos viena juosta: tamsi dalis žymi bazinę apykaitą, šviesesnė – judėjimą ir sportą. Virškinimo sąnaudos atskirai neišskiriamos, nes jos jau įskaičiuotos į aktyvumo koeficientą.

Kaip skaičiuoklė apskaičiuoja normą?

Skaičiavimas vyksta trimis žingsniais: nustatoma bazinė apykaita, ji padauginama iš aktyvumo koeficiento, o rezultatas pakoreguojamas pagal tikslą.

1. Bazinė apykaita pagal Mifflin-St Jeor formulę

  • Vyrams: 10 × svoris (kg) + 6,25 × ūgis (cm) − 5 × amžius (m.) + 5
  • Moterims: 10 × svoris (kg) + 6,25 × ūgis (cm) − 5 × amžius (m.) − 161

Formulė paskelbta 1990 m. ir sudaryta ištyrus 498 sveikus 19–78 metų žmones. Ji pasirinkta neatsitiktinai: 2005 m. sisteminėje apžvalgoje palygintos keturios dažniausiai naudojamos formulės, ir Mifflin-St Jeor pripažinta patikimiausia. Ji dažniau nei kitos, įskaitant 1919 m. Hariso-Benedikto lygtį, apskaičiavo apykaitą ne didesne kaip 10 % paklaida tiek normalaus svorio, tiek nutukusiems žmonėms.

2. Katch-McArdle formulė, jei žinomas riebalų procentas

Įrašius kūno riebalų procentą, skaičiuoklė taiko Katch-McArdle formulę:

  • Bazinė apykaita = 370 + 21,6 × liesoji kūno masė (kg)
  • Liesoji kūno masė = svoris × (1 − riebalų procentas / 100)

Ši formulė nepriklauso nuo lyties ir amžiaus, nes remiasi vien liesosios masės kiekiu. Jos tikslumas priklauso nuo to, kaip tiksliai išmatuotas riebalų procentas.

3. Aktyvumo koeficientas

Bazinė apykaita dauginama iš koeficiento, atitinkančio įprastą savaitės aktyvumą.

Aktyvumo lygisKoeficientasKą tai reiškia
Sėdimas1,2Sėdimas darbas, beveik nesportuojate
Lengvas1,375Lengva mankšta ar ilgesni pasivaikščiojimai 1–3 kartus per savaitę
Vidutinis1,55Treniruotės 3–5 kartus per savaitę
Didelis1,725Intensyvios treniruotės 6–7 kartus per savaitę
Labai didelis1,9Fizinis darbas ir kasdienės treniruotės arba profesionalus sportas

Skaičiavimo pavyzdys

30 metų vyras, 180 cm ūgio, sveria 80 kg ir sportuoja 3–5 kartus per savaitę.

  1. Bazinė apykaita: 10 × 80 + 6,25 × 180 − 5 × 30 + 5 = 1780 kcal.
  2. Dienos sąnaudos: 1780 × 1,55 ≈ 2760 kcal. Tiek reikia svoriui išlaikyti.
  3. Norint numesti 0,5 kg per savaitę, atimama apie 550 kcal: norma – 2210 kcal per dieną.

Kiek kalorijų reikia norint numesti svorio?

Svoris mažėja tada, kai su maistu gaunate mažiau energijos, nei sunaudojate. Šis skirtumas vadinamas kalorijų deficitu. Skaičiuoklė remiasi plačiai taikoma taisykle, kad 1 kg kūno masės atitinka apie 7700 kcal (3500 kcal vienam svarui).

Tempas per savaitęDeficitas per dienąKam tinka
0,25 kgapie 275 kcalNorintiems mesti lėtai ir išsaugoti kuo daugiau raumenų
0,5 kgapie 550 kcalDažniausiai rekomenduojamas tempas
0,75 kgapie 825 kcalReikia daugiau disciplinos
1 kgapie 1100 kcalTik turintiems daug antsvorio

Koks tempas laikomas saugiu?

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) nurodo, kad svorį ilgiau išlaiko tie, kurie jo meta palaipsniui – apie 1–2 svarus (maždaug 0,5–1 kg) per savaitę. Harvardo medicinos mokyklos leidinio duomenimis, tokiam tempui reikia 500–1000 kcal deficito per dieną. Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) siūlo dienos normą mažinti maždaug 600 kcal.

Mažiausia saugi norma

Pagal Harvardo medicinos mokyklos leidinį, dienos norma neturėtų būti mažesnė kaip 1200 kcal moterims ir 1500 kcal vyrams, nebent mitybą prižiūri sveikatos specialistas. Skaičiuoklė šių ribų laikosi: jei pasirinktu tempu norma būtų mažesnė, ji parodo ribinę reikšmę ir įspėja.

Kodėl svoris krenta ne taip tolygiai, kaip rodo skaičiai?

7700 kcal taisyklė yra supaprastinimas. Tyrimas, nagrinėjęs jos tikslumą, parodė, kad ji gerai tinka žmonėms, turintiems daugiau kaip 30 kg kūno riebalų. Liesesniems žmonėms tam pačiam svorio pokyčiui pakanka mažesnio deficito, nes didesnę netenkamo svorio dalį sudaro liesoji masė.

Be to, kūnui lengvėjant mažėja ir jo energijos sąnaudos. Moksliniame žurnale „The Lancet“ paskelbtas modelis rodo, kad svoris į mitybos pokytį reaguoja lėtai: pusė galutinio pokyčio pasiekiama maždaug per metus. Todėl skaičiuoklės rodoma tikslo data yra orientacinė, o normą verta perskaičiuoti numetus kelis kilogramus.

Raumenis metant svorį padės išsaugoti pakankamas baltymų kiekis ir jėgos treniruotės. Apie baltymus plačiau – skyriuje apie makroelementus.

Kiek kalorijų reikia norint priaugti raumenų masės?

Raumenims auginti reikia trijų dalykų: jėgos treniruočių, pakankamo baltymų kiekio ir nedidelio kalorijų pertekliaus.

Mokslinė apžvalga apie kultūristų mitybą masės auginimo laikotarpiu pradedantiesiems ir vidutinio lygio sportininkams rekomenduoja:

  • suvartoti maždaug 10–20 % daugiau kalorijų, nei sudeginama (sudeginant 2760 kcal, tai 276–552 kcal);
  • siekti apie 0,25–0,5 % kūno svorio prieaugio per savaitę, tai yra 0,2–0,4 kg 80 kg sveriančiam žmogui;
  • gauti 1,6–2,2 g baltymų kilogramui kūno svorio per dieną.

Pažengusiems sportininkams ta pati apžvalga pataria rinktis mažesnį perteklių ir lėtesnį svorio augimą.

Skaičiuoklėje galima rinktis du tempus. Priaugant 0,25 kg per savaitę, prie dienos sąnaudų pridedama apie 275 kcal – šis tempas rekomenduojamas daugumai. Priaugant 0,5 kg per savaitę, pridedama apie 550 kcal; taip augant svoriui didesnė tikimybė, kad kartu priaugsite ir daugiau riebalų.

Baltymai, riebalai ir angliavandeniai

Kalorijų norma parodo, kiek energijos reikia, o makroelementai – iš ko ją gauti. Kiekvienas jų turi skirtingą energinę vertę, kurią Europos Sąjungoje nustato reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams.

MedžiagaEnerginė vertė, kcal/g
Baltymai4
Angliavandeniai4
Riebalai9
Alkoholis7
Skaidulinės medžiagos2

Kiek jų reikia?

Lietuvos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos suaugusiesiems nurodo, kokią paros energijos dalį turėtų sudaryti kiekvienas makroelementas: baltymai – 10–20 % (iki 64 metų amžiaus), riebalai – 25–35 %, angliavandeniai – 45–60 %.

Sportuojantiems baltymų reikia daugiau, todėl jiems normos skaičiuojamos ne procentais, o gramais kilogramui kūno svorio:

  • Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) suaugusiesiems nustatė 0,83 g/kg per dieną. Tai kiekis, kurio pakanka beveik visų sveikų žmonių poreikiams patenkinti.
  • Tarptautinė sporto mitybos draugija (ISSN) daugumai sportuojančių žmonių rekomenduoja 1,4–2,0 g/kg per dieną.
  • Ta pati draugija nurodo, kad jėgos treniruotes atliekantiems žmonėms kalorijų deficito metu liesajai masei išsaugoti gali prireikti ir daugiau – 2,3–3,1 g/kg.

Kaip makroelementus paskirsto skaičiuoklė?

Baltymai skaičiuojami gramais kilogramui kūno svorio, riebalai – kaip dienos kalorijų dalis, o likusios kalorijos tenka angliavandeniams.

Mitybos tipasBaltymai metant svorį, g/kgBaltymai išlaikant, g/kgBaltymai auginant masę, g/kgRiebalai, % kalorijų
Subalansuota1,81,41,630
Daugiau baltymų2,21,82,025
Mažiau angliavandenių2,01,61,840

Skaičiuoklė taiko kelias apsaugas. Baltymai neviršija 35 % dienos kalorijų (variante „Daugiau baltymų“ – 40 %). Turint antsvorio, jie skaičiuojami pagal svorį, atitinkantį KMI 27, kad kiekis nebūtų per didelis. Angliavandeniams visada lieka bent 10 % kalorijų.

Variantas „Subalansuota“ artimiausias bendrosioms mitybos normoms. Variante „Mažiau angliavandenių“ riebalai sudaro 40 % kalorijų, tai yra daugiau nei rekomenduojami 25–35 %, todėl jį verta rinktis sąmoningai.

Pavyzdys: esant 2210 kcal normai ir subalansuotai mitybai, 80 kg sveriantis žmogus gautų 144 g baltymų, 74 g riebalų ir 242 g angliavandenių. Baltymai sudarytų 26 %, riebalai – 30 %, angliavandeniai – 44 % kalorijų.

Paskirstymas per dieną

Skaičiuoklė normą išdėsto 3, 4 arba 5 valgymams. Tai praktinis orientyras, o ne griežta taisyklė: svarbiausia yra bendras dienos kiekis. ISSN pataria baltymus per dieną paskirstyti tolygiai, maždaug kas 3–4 valandas, vienu kartu suvartojant 20–40 g.

Kiek tikslus rezultatas ir kaip jį pasitikrinti?

Skaičiuoklės rezultatas yra įvertis, o ne išmatuota reikšmė. Net patikimiausia formulė daliai žmonių suklysta daugiau nei 10 %: formules lyginusios apžvalgos autoriai pabrėžia, kad taikant jas atskiram žmogui pasitaiko reikšmingų paklaidų. Esant 2000 kcal normai, 10 % paklaida reiškia 200 kcal per dieną.

Antras netikslumo šaltinis – aktyvumo lygis. Penki lygiai negali tiksliai apibūdinti kiekvieno žmogaus savaitės, todėl koeficientas visada yra apytikslis.

Kaip pasitikrinti praktiškai?

  1. Laikykitės apskaičiuotos normos 2–3 savaites.
  2. Sverkitės kelis kartus per savaitę tomis pačiomis sąlygomis, pavyzdžiui, ryte prieš valgį.
  3. Lyginkite savaičių vidurkius, o ne atskiras dienas: svoris kasdien svyruoja dėl skysčių kiekio.
  4. Jei svoris kinta lėčiau ar greičiau, nei planavote, normą pakoreguokite 100–200 kcal ir stebėkite toliau.

Kam skaičiuoklė netinka?

  • Jaunesniems nei 18 metų: augančio organizmo poreikiai skaičiuojami kitaip.
  • Nėščiosioms ir žindančioms moterims.
  • Sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, inkstų ar skydliaukės ligomis.
  • Žmonėms, turintiems ar turėjusiems valgymo sutrikimų.

Šiais atvejais mitybą turėtų parinkti gydytojas arba dietologas.

Apie kūno masės indeksą

Skaičiuoklė kartu parodo kūno masės indeksą (KMI) – svorį kilogramais, padalytą iš ūgio metrais kvadratu. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiųjų antsvoriu laiko 25 ir didesnį KMI, nutukimu – 30 ir didesnį.

KMIVertinimas
Mažiau nei 18,5Per mažas svoris
18,5–24,9Normalus svoris
25–29,9Antsvoris
30 ir daugiauNutukimas

KMI neskiria raumenų nuo riebalų, todėl raumeningas žmogus gali patekti į antsvorio kategoriją, nors riebalų turi nedaug. Į tai atkreipia dėmesį ir NHS.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek kalorijų per dieną reikia suaugusiam žmogui?

Tai priklauso nuo lyties, amžiaus, kūno dydžio ir fizinio aktyvumo. Pagal Lietuvos normas 19–34 metų moterims reikia nuo 1950 iki 2780 kcal, vyrams – nuo 2450 iki 3500 kcal per dieną. NHS kaip bendrą orientyrą nurodo 2000 kcal moterims ir 2500 kcal vyrams.

Kiek kalorijų suvartoti norint numesti svorio?

Suvartokite 500–1000 kcal mažiau, nei sudeginate per dieną – taip numesite apie 0,5–1 kg per savaitę. Be specialisto priežiūros norma neturėtų būti mažesnė kaip 1200 kcal moterims ir 1500 kcal vyrams.

Kuo skiriasi BMR ir TDEE?

BMR (bazinė medžiagų apykaita) – energija, kurią kūnas sunaudoja ramybėje. TDEE (bendros dienos energijos sąnaudos) – bazinė apykaita kartu su virškinimu ir visu judėjimu. Mitybą planuokite pagal TDEE, nes būtent tiek sudeginate per dieną.

Kodėl skaičiuoklė naudoja Mifflin-St Jeor, o ne Hariso-Benedikto formulę?

Hariso-Benedikto lygtis sudaryta 1919 metais, Mifflin-St Jeor – 1990 metais. 2005 m. sisteminėje apžvalgoje Mifflin-St Jeor formulė pripažinta patikimiausia iš keturių dažniausiai naudojamų: jos rezultatas dažniau nei kitų formulių nuo išmatuotos apykaitos skyrėsi ne daugiau kaip 10 %.

Kodėl svoris nustojo kristi, nors laikausi normos?

Lengvėjantis kūnas sunaudoja mažiau energijos, todėl ta pati norma ilgainiui duoda vis mažesnį deficitą. Numetę kelis kilogramus, įrašykite naują svorį ir normą perskaičiuokite. Taip pat pasitikrinkite, ar tiksliai sveriate ir užrašote, ką suvalgote.

Kiek baltymų reikia per dieną?

Europos maisto saugos tarnyba suaugusiesiems nustatė 0,83 g kilogramui kūno svorio per dieną. Sportuojantiems Tarptautinė sporto mitybos draugija rekomenduoja 1,4–2,0 g/kg. 80 kg sveriančiam sportuojančiam žmogui tai būtų 112–160 g baltymų per dieną.

Ar skaičiuoklė tinka sportuojantiems?

Taip. Aktyvumo lygiai apima ir kasdienes intensyvias treniruotes, baltymai skaičiuojami pagal sportuojantiems skirtas rekomendacijas, o įrašius kūno riebalų procentą atsižvelgiama į raumenų masę. Profesionaliems sportininkams, kurių krūviai labai dideli, mitybą vis dėlto turėtų parinkti sporto dietologas.

Šaltiniai

  1. Mifflin M. D., St Jeor S. T. ir kt. A new predictive equation for resting energy expenditure in healthy individuals. The American Journal of Clinical Nutrition, 1990.
  2. Frankenfield D., Roth-Yousey L., Compher C. Comparison of predictive equations for resting metabolic rate in healthy nonobese and obese adults: a systematic review. Journal of the American Dietetic Association, 2005.
  3. FAO, PSO, JT universitetas. Human energy requirements. Jungtinės ekspertų konsultacijos ataskaita, 2001.
  4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. V-836 dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų.
  5. Hall K. D. What is the required energy deficit per unit weight loss? International Journal of Obesity, 2008.
  6. Hall K. D., Sacks G. ir kt. Quantification of the effect of energy imbalance on bodyweight. The Lancet, 2011.
  7. Jäger R., Kerksick C. M. ir kt. International Society of Sports Nutrition Position Stand: protein and exercise. Journal of the International Society of Sports Nutrition, 2017.
  8. Iraki J., Fitschen P., Espinar S., Helms E. Nutrition Recommendations for Bodybuilders in the Off-Season: A Narrative Review. Sports, 2019.
  9. EFSA. Scientific Opinion on Dietary Reference Values for protein. EFSA Journal, 2012.
  10. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, XIV priedas.
  11. Tang M., Wang J., Xiang Y., Xu R. Metabolic adaptation fluctuates with different prediction equations. Frontiers in Nutrition, 2025 (Katch-McArdle formulės užrašas).
  12. Harvard Health Publishing. Calorie counting made easy.
  13. CDC. Steps for Losing Weight ir Adult BMI Categories.
  14. NHS. Calorie counting ir Obesity: diagnosis.
  15. Pasaulio sveikatos organizacija. Obesity and overweight.