Kaip skalbti slidinėjimo rūbus?

Slidinėjimo apranga – tai ne tik mados detalė, bet ir technologiškai pažangi įranga, kuri saugo nuo šalčio, drėgmės ir vėjo. Kad šie rūbai išlaikytų savo savybes, būtina tinkamai juos prižiūrėti. Net ir brangiausia striukė ar kelnės praras atsparumą vandeniui, jei bus skalbiamos neteisingai. Daug slidinėjimo mėgėjų daro klaidą manydami, kad pakanka paprasto skalbimo su įprastu milteliu – tačiau taip galima sugadinti membraninę dangą, sumažinti rūbo kvėpavimą ir komfortą ant kalno.

Tinkamas skalbimas ne tik prailgina rūbų tarnavimo laiką, bet ir padeda išlaikyti švarą bei higieną. Po intensyvaus slidinėjimo drabužiai sugeria prakaitą, dulkes, purvą ir kosmetikos likučius, kurie užkemša audinio poras. Tai tiesiogiai veikia kvėpavimo savybes, todėl apranga ima „nebekvėpuoti“ – o to pasekmė – drėgmės kaupimasis iš vidaus.

Slidinėjimo rūbų medžiagos ir jų savybės

Kuo slidinėjimo rūbai skiriasi nuo įprastų drabužių?

Slidinėjimo apranga kuriama taip, kad apsaugotų nuo įvairių oro sąlygų – sniego, vėjo, lietaus, šlapdribos ir temperatūros pokyčių. Skirtingai nuo įprastų striukių ar kelnių, slidinėjimo rūbai gaminami iš membraninių audinių, kurie turi dvi pagrindines funkcijas:

• Nepraleisti vandens iš išorės,
• Leisti drėgmei (prakaitui) išeiti iš vidaus.

Tokios membranos kaip Gore-Tex, Omni-Tech, DryVent, Dermizax ar Sympatex veikia kaip mikroskopinis filtras. Jos turi tūkstančius mažų porų – mažesnių už vandens lašą, bet didesnių už vandens garo molekulę. Dėl to rūbas lieka sausas tiek iš išorės, tiek iš vidaus.

Membraniniai audiniai dažnai padengiami papildomu DWR sluoksniu (Durable Water Repellent) – tai paviršinis impregnavimas, dėl kurio vandens lašeliai nesusigeria į audinį, o tiesiog nurieda nuo jo paviršiaus. Šis sluoksnis laikui bėgant nusidėvi, ypač dėl netinkamo skalbimo.

Kodėl skalbimo būdas svarbus?

Kai slidinėjimo rūbas plaunamas netinkamomis priemonėmis – pavyzdžiui, įprastais skalbikliais ar audinių minkštikliais – šios medžiagos palieka likučius, kurie užkemša membranos poras. Dėl to audinys praranda kvėpuojamumą, ima sulaikyti drėgmę ir tampa sunkesnis. Be to, minkštikliai ar balinimo priemonės ardo DWR sluoksnį, todėl rūbas pradeda sugerti vandenį.

Skalbimo dažnumas taip pat svarbus. Nors gali atrodyti, kad slidinėjimo aprangą pakanka išskalbti sezono pabaigoje, specialistai rekomenduoja tai daryti po 3–5 slidinėjimo dienų arba kai matosi nešvarumai. Kuo ilgiau purvas ir prakaitas laikosi ant audinio, tuo labiau jie įsigeria ir gadina membraną.

Kaip skalbti slidinėjimo striukes ir kelnes?

Prieš dedant slidinėjimo striukę ar kelnes į skalbyklę, svarbu tinkamai jas paruošti. Tai atrodo paprasta, tačiau nuo šio žingsnio priklauso, ar skalbimas bus efektyvus ir saugus rūbui. Visų pirma, patikrink visas kišenes – jose dažnai lieka raktai, bilietai ar kiti smulkūs daiktai, kurie gali pažeisti audinį arba skalbyklės būgną. Tada užsekite visus užtrauktukus, uždarykite lipdukus ir sagtis, kad skalbimo metu rūbas nesusisuktų ir nesusidėvėtų kampai.

Jei ant paviršiaus matyti purvo ar druskos dėmių, jas galima švelniai nuvalyti drėgnu skudurėliu arba šepetėliu prieš skalbiant. Nereikėtų naudoti stiprių valiklių ar dėmių išėmėjų, nes jie gali pažeisti DWR sluoksnį. Jei rūbas turi atskirą pamušalą ar kailinę apykaklę, ją reikėtų nuimti – kai kurios medžiagos skalbiamos tik rankomis.

Patartina skalbti po vieną striukę ar kelnes, kad būgne liktų pakankamai vietos judėjimui – taip vanduo ir skalbiklis geriau pasiskirstys per visą audinį.

Kokias skalbimo priemones rinktis?

Slidinėjimo aprangos skalbimui būtina naudoti specialius ploviklius, pritaikytus techniniams audiniams. Įprasti skalbikliai, milteliai ar kapsulės palieka chemines liekanas, kurios užkemša membraną. Be to, jose esantys enzimai, kvapikliai ir balikliai ilgainiui ardo impregnuotą sluoksnį.

Rinkoje yra keletas patikimų priemonių, kurias rekomenduoja tiek profesionalūs sportininkai, tiek gamintojai: Nikwax Tech Wash, Granger’s Performance Wash, Toko Eco Textile Wash. Šie plovikliai švelniai pašalina nešvarumus ir nepažeidžia nei siūlių, nei DWR dangos.

Niekada nenaudok audinių minkštiklio – jis palieka plėvelę, kuri uždaro audinio poras ir sumažina oro pralaidumą. Jei nori atkurti impregnavimą, po plovimo galima naudoti papildomą priemonę, pavyzdžiui, Nikwax TX.Direct arba Granger’s Clothing Repel, tačiau tai atliekama atskiru žingsniu, ne to paties skalbimo metu.

Tinkamas skalbimo režimas ir temperatūra

Slidinėjimo rūbus geriausia skalbti švelniu režimu, 30°C temperatūroje, be gręžimo arba su minimaliu – apie 400 aps./min. Vanduo neturi būti karštas, nes karštis pažeidžia membraną ir impregnavimą.

Skalbyklės stalčiuką prieš tai verta išvalyti nuo ankstesnių miltelių likučių – net keli gramai įprasto skalbiklio gali pakenkti. Jei tavo skalbyklė turi programą sportiniams ar techniniams audiniams, būtent ją ir reikėtų pasirinkti.

Po skalbimo rekomenduojama dar kartą įjungti trumpą skalavimo ciklą be ploviklio, kad iš audinio visiškai pasišalintų cheminės medžiagos. Tai padės išvengti likusių muilo pėdsakų, kurie kitaip gali sutrikdyti kvėpavimo funkciją.

Svarbu neskalbti kartu su įprastais drabužiais – jie gali išskirti pūkus, vilnos daleles ar dulkes, kurios nusės ant membranos.

Džiovinimas ir priežiūra po skalbimo

Po skalbimo slidinėjimo rūbus reikėtų švelniai nuspausti vandens perteklių, bet nesukti rankomis ir negręžti stipriai. Geriausia juos pakabinti ant plataus pakabos, kad rūbas išlaikytų formą. Džiovinti reikia natūraliai, toliau nuo tiesioginių šilumos šaltinių – radiatorių ar židinio, nes karštis deformuoja audinį ir gadina DWR sluoksnį.

Kai rūbas visiškai išdžiūsta, galima atnaujinti jo vandeniui atsparų paviršių. Tam naudojami specialūs impregnavimo purškalai arba skysčiai, kurie padeda atkurti DWR savybes. Kai kurie gamintojai leidžia trumpam (apie 10–15 min.) įdėti rūbą į džiovyklę žema temperatūra, nes šiluma padeda aktyvuoti impregnavimą, bet tai daryti reikia tik pasitikrinus etiketėje nurodymus.

Kaip prižiūrėti slidinėjimo apatinius ir pirštines?

Termoapatiniai – tai pirmasis sluoksnis, esantis arčiausiai kūno, todėl jis sugeria didžiausią kiekį prakaito ir bakterijų. Nors šie rūbai atrodo ploni ir lengvi, jie dažnai gaminami iš technologinių audinių, tokių kaip merino vilna, poliesteris ar polipropilenas, turinčių drėgmę šalinančių savybių. Kiekviena medžiaga reikalauja šiek tiek skirtingos priežiūros.

Merino vilnos termoapatinius geriausia skalbti rankomis arba švelniu režimu skalbyklėje ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje. Nereikėtų naudoti baliklių, stiprių ploviklių ar minkštiklių, nes šie pažeidžia natūralias vilnos savybes. Tokiems rūbams tinka specialūs vilnos skalbikliai su lanolinu, kuris padeda išlaikyti švelnumą ir elastingumą.

Sintetinius apatinius (poliesterinius ar polipropileninius) galima skalbti mašina, tačiau taip pat švelniu režimu ir be gręžimo. Svarbu naudoti nedidelį kiekį skysto, be kvapiųjų priedų ploviklio – stiprūs kvapai gali įsigerti į audinį ir skatinti bakterijų dauginimąsi.

Termoapatinius reikėtų skalbti po kiekvieno naudojimo arba bent po dviejų dienų slidinėjimo, nes šie drabužiai tiesiogiai kontaktuoja su oda. Išdžiovinti juos galima natūraliai, toliau nuo karščio šaltinių. Džiovyklių naudojimas nerekomenduojamas, ypač merino audiniams, nes jie gali susitraukti ar prarasti formą.

Pirštinių ir kepurių priežiūra

Pirštinės, kepurės ir kaklo movos dažnai pamirštami, tačiau jie taip pat sugeria prakaitą, purvą ir kosmetikos likučius. Kadangi šie aksesuarai dažnai gaminami iš odos, vilnos, fliso ar sintetikos, svarbu atskirti, kaip juos prižiūrėti.

Jei pirštinės turi odos intarpų, jų negalima mirkyti ar skalbti mašina. Tokiu atveju rekomenduojama švelniai nuvalyti paviršių drėgnu audiniu, o vidų – išvalyti specialiomis dezinfekcinėmis servetėlėmis arba švelniu muilu. Po valymo odą galima patepti nedideliu kiekiu odos balzamo, kad ji neišsausėtų.

Sintetines arba fliso pirštines galima skalbti mašina, bet be gręžimo ir švelniu režimu. Po skalbimo jas reikėtų išdžiovinti natūraliai, padėtas horizontaliai, kad neišsikraipytų forma. Niekada nedžiovink pirštinių ant radiatoriaus ar arti šilumos šaltinių – tai gali pažeisti siūles ir sumažinti šilumos izoliaciją.

Kepures ir kaklo movas galima skalbti panašiai kaip apatinius – žemoje temperatūroje, naudojant švelnų ploviklį. Vilnonėms kepurėms ypač tinka rankų skalbimas, kad būtų išsaugota jų forma.

Po džiovinimo tiek pirštines, tiek kepures verta gerai išvėdinti, kad jose neliktų drėgmės, kuri galėtų sukelti nemalonų kvapą ar pelėsį.

Dažniausios klaidos skalbiant slidinėjimo rūbus

Vienas didžiausių priešų slidinėjimo aprangai – audinių minkštikliai. Nors jie sukurti tam, kad drabužiai taptų švelnesni, membraniniams audiniams jie daro tik žalą. Minkštiklis padengia ploną, nematomą plėvelę ant audinio, užkimšdamas kvėpuojančius kanalus, per kuriuos turi pasišalinti drėgmė. Dėl to striukė ar kelnės pradeda „prakaituoti“ iš vidaus, praranda komfortą ir ima skleisti nemalonų kvapą.

Net ir vienkartinis minkštiklio naudojimas gali iš esmės pakeisti audinio savybes, todėl geriausia jo visiškai vengti. Jei rūbas jau buvo skalbtas su minkštikliu, verta jį keletą kartų išskalauti švariu vandeniu arba specialiu plovikliu techniniams audiniams, kad būtų pašalinti likučiai.

Per aukšta vandens temperatūra

Kita klaida – skalbimas karštu vandeniu. Dauguma slidinėjimo rūbų turi laminuotą arba klijuotą membraną, kuri jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Karštas vanduo ar per aukšta džiovinimo temperatūra gali deformuoti sluoksnius, dėl ko audinys pradeda luptis, o siūlės – atšokti.

Gamintojai beveik visada nurodo, kad optimali temperatūra – 30°C, nebent etiketėje rašoma kitaip. Net jei rūbas atrodo labai purvinas, geriau skalbti dviem trumpais ciklais su mažesniu ploviklio kiekiu, nei vieną ilgą karštu vandeniu.

Per stiprus gręžimas arba rankinis „sukimas“

Gręžiant dideliu greičiu arba bandant rankomis išspausti vandenį, audinys susisuka, deformuojasi, o siūlės gali įplyšti. Tai ypač pavojinga striukėms su klijuotomis ar sandariomis siūlėmis. Rekomenduojama rinktis maksimum 400 aps./min., o jei yra galimybė – visai išjungti gręžimą.

Po skalbimo užtenka leisti vandeniui natūraliai nutekėti. Galima švelniai paspausti audinį rankomis, bet negręžti. Tokiu būdu rūbas išlaikys savo formą, o vidinis sluoksnis neatsiskirs nuo išorinio.

Džiovinimas ant radiatoriaus ar arti karščio šaltinių

Daugelis po skalbimo stengiasi rūbus kuo greičiau išdžiovinti, todėl deda juos ant radiatoriaus ar net prie židinio. Tai didelė klaida. Karštis gadina ne tik audinį, bet ir DWR sluoksnį – jis praranda savo savybes ir nustoja atstumti vandenį. Be to, siūlės ir klijai gali atsiklijuoti, ypač jei rūbas turi šilumos izoliaciją.

Tinkamas būdas – džiovinti natūraliai, vėdinamoje patalpoje, ant plataus pakabos. Tik jei etiketėje aiškiai nurodyta, kad leidžiama naudoti džiovyklę, galima įdėti rūbą keliolikai minučių į žemą temperatūrą – tai net padės atgaivinti DWR sluoksnį, tačiau tai daroma labai saikingai.

Per retas skalbimas

Kai kurie slidinėjimo entuziastai stengiasi skalbti aprangą kuo rečiau, manydami, kad taip prailgins jos tarnavimo laiką. Tačiau tai priešingai – prakaito ir purvo likučiai ilgainiui įsigeria į audinį, užkemša membraną, o bakterijos sukelia nemalonų kvapą. Nešvarus audinys nebeatstumia vandens ir nebekvėpuoja.

Geriausia laikytis taisyklės – skalbti po 3–5 slidinėjimo dienų arba kai akivaizdžiai matosi nešvarumai. Po kiekvieno skalbimo verta atnaujinti impregnavimą kas antrą ar trečią kartą, kad rūbas vėl įgautų vandeniui atsparų paviršių.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Slidinėjimo rūbų priežiūros lentelė