Kolageno papildai nėštumo metu: ar jie saugūs?

Kolagenas yra natūralus žmogaus organizmo baltymas, esantis odoje, sausgyslėse, kremzlėse, kauluose ir kituose jungiamuosiuose audiniuose. Nėštumo metu kūnas intensyviai keičiasi, todėl visiškai suprantama, kodėl kolageno papildai reklamuojami kaip priemonė odai, sąnariams ar atsistatymui. Tačiau tarp to, kad kolagenas yra svarbi organizmo struktūrinė medžiaga, ir teiginio, kad nėščiajai naudinga papildomai vartoti kolageno miltelius, yra didelis skirtumas. Šiuo metu trūksta aukštos kokybės nėščiųjų tyrimų, kurie leistų užtikrintai nustatyti standartinę kolageno papildų naudą, optimalią dozę ir ilgalaikį saugumą nėštumo metu.

Tai nereiškia, kad gryni hidrolizuoto kolageno peptidai yra įrodyta grėsmė nėštumui. Problema kita – jų vartojimas būtent nėščiosioms nėra pakankamai ištirtas, todėl teiginys „visiškai saugu nėštumo metu“ būtų per daug kategoriškas. Be to, vertinti reikia ne vien žodį „kolagenas“, bet visą konkretaus papildo sudėtį, jo žaliavos šaltinį ir kokybės kontrolę. Nėštumo metu naują maisto papildą prasminga aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu, ypač jei kartu vartojami prenataliniai vitaminai, vaistai ar keli skirtingi papildai.

Kolagenas organizme ir kolagenas indelyje nėra tas pats

Kolagenas yra vienas pagrindinių tarpląstelinės medžiagos komponentų, o nėštumo metu jungiamieji audiniai patiria reikšmingų struktūrinių pokyčių. Kolageno struktūros ir jų persitvarkymas svarbūs ir nėštumo metu vykstantiems procesams motinos bei vaisiaus sąlyčio zonoje. Tačiau iš šio biologinio vaidmens negalima automatiškai daryti išvados, kad daugiau suvalgyto kolageno pagerins nėštumo eigą. Organizmas savo kolageno apykaitą reguliuoja gerokai sudėtingiau nei pagal tai, kiek šaukštelių kolageno miltelių buvo išgerta ryte.

Išgertas hidrolizuotas kolagenas virškinimo sistemoje nėra tiesiog nugabenamas į pilvo odą, sąnarius ar placentą kaip paruošta statybinė medžiaga. Virškinant gaunamos aminorūgštys ir nedideli peptidai, o po kolageno hidrolizato vartojimo kraujyje iš tiesų galima aptikti kolagenui būdingų hidroksiprolino turinčių peptidų. Kur ir kaip šios medžiagos vėliau panaudojamos, priklauso nuo organizmo poreikių bei daugybės biologinių procesų. Todėl reklaminė frazė „geriate kolageną odai“ labai supaprastina tai, kas realiai vyksta organizme.

Ar nėštumo metu kolageno papildai laikomi saugiais?

Patikimiausias atsakymas yra atsargesnis nei dažnai pateikiamas papildų reklamoje: pakankamai gerų duomenų, leidžiančių kolageno papildus nėštumo metu vadinti vienareikšmiškai saugiais ir reikalingais visoms nėščiosioms, nėra. Dauguma klinikinių kolageno tyrimų atlikti su nenėščiais suaugusiaisiais ir nagrinėjo odos, sąnarių ar kitus tikslus. Yra pavienių nėštumo laikotarpiu atliktų darbų, tačiau jų nepakanka plačioms saugumo rekomendacijoms pagrįsti. Dėl šios priežasties nėštumo metu geriau vengti prielaidos, kad įprastas maisto papildas automatiškai yra saugus vien todėl, kad jo pagrindinė medžiaga yra baltymas.

Svarbu ir tai, kad „kolageno papildas“ gali reikšti labai skirtingus produktus. Viename indelyje gali būti tik hidrolizuotas galvijų kolagenas, o kitame – kolagenas kartu su vitaminais, mineralais, žolelių ekstraktais, saldikliais, hialurono rūgštimi ir daugybe kitų medžiagų. Nėštumo metu būtent papildomi ingredientai kartais kelia daugiau klausimų nei pats kolageno baltymas. Kai kurių vitaminų perteklius nėštumo metu taip pat nėra pageidautinas, todėl prieš pridedant naują kompleksinį produktą būtina įvertinti, ką jau suteikia prenatalinis papildas.

Etiketė gali būti svarbesnė už užrašą „jūrinis kolagenas“

Jeigu kolageno papildas vis dėlto svarstomas, pirmiausia verta perskaityti visą sudėtį, o ne tik priekinę pakuotės pusę. Paprastesnės sudėties produktą paprastai lengviau įvertinti, nes aišku, kokias medžiagas ir kokiais kiekiais žmogus gauna. Nėštumo metu ypač nepatogu naudoti kelių skirtingų „grožio“, „odos“, „plaukų“ ir prenatalinių kompleksų derinį, nes tos pačios maistinės medžiagos gali kartotis. Nepriklausomas produkto kokybės tikrinimas taip pat gali suteikti daugiau užtikrintumo, kad produkto sudėtis atitinka etiketę ir jame nėra nepageidaujamo teršalų kiekio.

Prieš vartojimą verta patikrinti:

• kolageno šaltinį – žuvų, galvijų, kiaulių ar kitą gyvūninę žaliavą;
• visus papildomus ingredientus – ypač vitaminus, mineralus ir augalinius ekstraktus;
• kiekį vienoje porcijoje ir ar tos pačios medžiagos nėra kituose vartojamuose papilduose;
• kokybės patikrą bei alergenų informaciją, ypač renkantis jūrinės kilmės produktą.

Kuo ilgesnis papildomų veikliųjų medžiagų sąrašas, tuo mažiau prasminga produkto saugumą vertinti vien pagal žodį „kolagenas“. Pavyzdžiui, nėštumo laikotarpiu nustatytos konkrečios daugelio vitaminų ir mineralų rekomenduojamos bei didžiausios toleruojamos dozės. Todėl dviejų ar trijų kompleksinių papildų derinimas gali būti visai kita situacija nei nedidelės sudėties vieno ingrediento produktas. Praktiškai prieš perkant verta palyginti visų tą pačią dieną vartojamų papildų etiketes.

Jūrinis ar galvijų kolagenas – kuris geresnis nėštumo metu?

Nėra pakankamai nėščiųjų tyrimų, kurie parodytų, kad jūrinis kolagenas nėštumo metu būtų saugesnis ar naudingesnis už galvijų kilmės kolageną. Šie produktai gaunami iš skirtingų gyvūninių žaliavų ir gali skirtis kolageno tipų bei peptidų sudėtimi, tačiau tai savaime neįrodo klinikinio pranašumo nėščiajai. Renkantis pirmiausia prasminga vertinti produkto paprastumą, alergijas, gamybos kokybę ir papildomas sudedamąsias medžiagas. Reklaminis žodis „marine“ ar „premium“ nėra saugumo įrodymas.

Jūrinis kolagenas nusipelno papildomo dėmesio esant alergijai žuvims. Žuvų kolagenas gali veikti kaip alergenas, o medicininėje literatūroje aprašytos ir sunkios alerginės reakcijos išgėrus žuvų kolageno turinčių produktų. Dėl to alergiška nėščioji neturėtų manyti, kad hidrolizavimas automatiškai pašalina visą alerginės reakcijos tikimybę. Produkto žaliavos kilmę būtina tikrinti etiketėje, o esant neaiškiai alergijos istorijai – aptarti su specialistu.

Kolagenas nuo strijų skamba logiškai, bet įrodymų trūksta

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios moterys domisi kolagenu nėštumo metu, yra strijos. Kadangi strijos susijusios su dermos struktūros pokyčiais, mintis papildomai vartoti kolageną gali skambėti logiškai. Tačiau biologinis paaiškinimas dar nėra įrodymas, kad papildas apsaugos nuo strijų. Nėra patikimų klinikinių duomenų, leidžiančių pažadėti, kad geriamas kolagenas nėštumo metu neleis atsirasti strijoms arba reikšmingai sumažins jų kiekį.

Strijų atsiradimui įtakos turi odos tempimas, individualios jungiamojo audinio savybės, genetika, hormoniniai veiksniai ir kiti individualūs skirtumai. Net įvairių nėštumo metu ant odos naudojamų preparatų tyrimų rezultatai nėra tokie įtikinami, kad būtų galima garantuoti strijų prevenciją. Todėl kolageno papildas neturėtų būti parduodamas nėščiajai su pažadu „apsaugoti pilvą nuo strijų“.

Sąnarių ir nugaros diskomfortas nėra automatinė priežastis pradėti vartoti kolageną

Augant nėštumui keičiasi kūno masės pasiskirstymas, laikysena ir mechaninė apkrova, todėl nugaros, dubens ar sąnarių diskomfortas nėra retas. Kolageno papildai nenėščių žmonių tyrimuose nagrinėti dėl sąnarių ir kitų jungiamojo audinio problemų, tačiau šių rezultatų negalima tiesiog perkelti nėščiosioms. Nėštumo metu atsiradęs skausmas taip pat gali turėti skirtingų priežasčių, kurioms reikalingos skirtingos priemonės. Todėl papildas neturėtų pakeisti tinkamo fizinio aktyvumo, krūvio koregavimo ar medicininio įvertinimo, kai skausmas yra stiprus ar užsitęsęs.

Ypač nereikėtų kolageno vertinti kaip gydymo priemonės, jeigu skausmas staigus, ryškiai progresuoja arba kartu atsiranda kitų neįprastų simptomų. Maisto papildai nėra diagnostikos priemonė ir nepašalina priežasties vien todėl, kad jų sudėtyje yra jungiamajam audiniui būdingo baltymo. Jei fizinis diskomfortas trukdo kasdieniam judėjimui ar miegui, svarbiau nustatyti jo priežastį. Nėštumo metu saugus sprendimas turi būti parenkamas pagal konkrečią situaciją.

Baltymų pakankamumas yra svarbesnis už kolageno miltelius

Nėštumo metu baltymų poreikis padidėja, nes aminorūgščių reikia tiek motinos audiniams, tiek vaisiaus augimui. Bendras suaugusios nėščios moters orientyras yra apie 1,1 g baltymų kilogramui kūno masės per parą, nors individualų poreikį gali veikti kūno sudėjimas, nėštumo eiga ir kiti veiksniai. Todėl prieš ieškant specifinio kolageno papildo prasmingiau įvertinti visą dienos racioną. Kiaušiniai, pieno produktai, žuvis, mėsa, ankštiniai ir tinkamai derinami augaliniai baltymų šaltiniai suteikia įvairių organizmui reikalingų aminorūgščių.

Kolageno baltymas nėra visavertis visų nepakeičiamųjų aminorūgščių šaltinis, nes jame nėra triptofano. Dėl to kolageno porcija neturėtų sistemingai išstumti kitų aukštos kokybės baltymų iš nėščiosios raciono. Kolagenas gali prisidėti prie bendro gaunamo baltymo kiekio, tačiau jo aminorūgščių profilis skiriasi nuo kiaušinių, pieno, žuvies ar kitų visaverčių baltymų. Tai ypač svarbu, jei dėl pykinimo, apetito sumažėjimo ar ribotos mitybos maisto pasirinkimas ir taip yra gana siauras.

Organizmas kolageną gamina ir be papildų

Kolageno sintezei organizmui reikalingos aminorūgštys ir kitos maistinės medžiagos, todėl subalansuota mityba lieka pagrindas. Viena geriausiai žinomų kolageno sintezėje dalyvaujančių medžiagų yra vitaminas C. Nėštumo metu suaugusiai moteriai nustatytas 85 mg vitamino C dienos poreikio orientyras, kurį daugeliu atvejų galima padengti įvairia mityba. Todėl kolageno gamybai svarbiau už vieno „grožio papildo“ vartojimą yra bendras baltymų ir mikroelementų pakankamumas.

Tuo pačiu nereikėtų manyti, kad kuo daugiau vitamino C ar baltymų suvartojama, tuo daugiau organizmas automatiškai pagamins kolageno. Žmogaus biologija neveikia pagal principą „dviguba dozė – dvigubas rezultatas“. Maistinių medžiagų trūkumo išvengimas ir jų vartojimas milžiniškomis dozėmis yra skirtingi dalykai. Nėštumo metu papildų dozės turėtų būti vertinamos ypač atsakingai.

Svarbiausia problema dažnai slypi papildomuose ingredientuose

Paprasto kolageno produkto sudėtis gali apsiriboti vien hidrolizuotais kolageno peptidais, tačiau grožiui skirti produktai dažnai yra gerokai sudėtingesni. Juose gali būti papildomų vitaminų, mineralų ir augalinių ekstraktų, kurių nėščioji gauna ir iš kitų preparatų. Ypač svarbu stebėti riebaluose tirpių vitaminų ir kitų medžiagų bendrą paros kiekį, nes daugiau nebūtinai reiškia geriau. Pavyzdžiui, per didelis iš anksto susidariusio vitamino A kiekis nėštumo metu gali būti žalingas vaisiaus vystymuisi.

Todėl nėštumo metu prasčiausia strategija būtų išsirinkti produktą pagal pažadą „odai, plaukams ir nagams“ net nežiūrint į nugarinę etiketę. Jei prenataliniame papilde jau yra vitaminų ir mineralų, papildomas kompleksas gali dubliuoti jų dozes. Kuo produktas paprastesnis, tuo lengviau suprasti, ką tiksliai vartojate. O jei sudėtyje yra daug nepažįstamų augalinių ar kitų aktyviųjų medžiagų, jų saugumą nėštumo metu verta įvertinti atskirai.

Papildo kokybė nėštumo metu tampa dar svarbesnė

Kolageno papildas nėra tas pats, kas griežtai kontroliuojamas receptinis vaistas, kurio veiksmingumas ir saugumas prieš patekimą į rinką įvertintas pagal vaistams taikomą sistemą. Maisto papildų kokybė gali skirtis, todėl naudinga ieškoti produkto, kurio tapatumas, sudėtis ir galimi teršalai buvo patikrinti nepriklausomai. Tai nepadaro papildo būtino ar garantuotai naudingo, tačiau sumažina vieną iš nereikalingų nežinomųjų. Nėštumo metu tai ypač svarbu, nes vartojamas produktas turi būti vertinamas ne vien pagal rinkodaros pažadus.

Jei gamintojas nenurodo aiškaus kolageno šaltinio, tikslios dozės ar visų papildomų medžiagų kiekių, produktas nėra geras pasirinkimas eksperimentuoti nėštumo metu. Taip pat verta skeptiškai vertinti preparatus, žadančius vienu metu apsaugoti nuo strijų, sustiprinti sąnarius, sustabdyti plaukų slinkimą ir pagerinti vaisiaus vystymąsi. Kuo platesni sveikatos pažadai, tuo svarbiau klausti, ar jie iš tikrųjų paremti nėščių moterų klinikiniais tyrimais. 

Maistas pirmiausia – principas, tinkantis ir nėštumo metu

Triskart olimpinė biatlono dalyvė Susan Dunklee savo požiūrį į mitybą yra apibūdinusi taip: „Mano kūnas yra svarbiausias mano, kaip sportininkės, turtas.“ Ši mintis gerai tinka ir vertinant papildus nėštumo metu. Papildas gali būti patogus įrankis konkrečiam poreikiui, tačiau jis neturėtų tapti įvairios mitybos pakaitalu. Pirmiausia verta pasirūpinti pakankamu maisto, baltymų ir svarbiausių nėštumo laikotarpiu reikalingų maistinių medžiagų kiekiu.

Nėštumo metu yra maistinių medžiagų, kurių reikšmė ir papildymo rekomendacijos ištirtos daug geriau nei kolageno. Folio rūgštis, geležis, jodas, vitaminas D ir kitos medžiagos turi aiškų vaidmenį, nors konkretus jų papildymo poreikis ir dozės gali priklausyti nuo individualios situacijos. Kolageno papildai nėra tokio paties lygio universali prenatalinės priežiūros dalis. Todėl jie neturėtų nukreipti dėmesio nuo svarbesnių mitybos prioritetų.

Kada prieš vartojant kolageną verta būtinai pasitarti?

Pasitarti ypač prasminga, jei nėščioji turi alergijų, lėtinių ligų, vartoja receptinius vaistus arba jau naudoja kelis skirtingus maisto papildus. Tas pats taikoma moterims, kurių mityba dėl stipraus pykinimo, virškinimo problemų ar kitų priežasčių yra labai ribota. Tokiu atveju pirmiausia verta spręsti bendrą mitybos pakankamumą, o ne savarankiškai pridėti vieną specifinį baltymą. Specialistas gali įvertinti konkretų produktą pagal visą jo sudėtį, o ne pagal kolageno pavadinimą ant pakuotės.

Panašiai reikėtų elgtis, jei papildas pasirenkamas dėl konkretaus simptomo – stipraus sąnarių skausmo, plaukų slinkimo, odos problemų ar kitų pokyčių. Nėštumo metu tokie simptomai gali turėti daugybę priežasčių, todėl maisto papildas neturėtų pakeisti diagnostikos. Kolageno vartojimas nėra universalus būdas pašalinti visus su nėštumu siejamus kūno pokyčius. Kartais daug vertingiau nustatyti konkrečią problemos priežastį.

Kolageno papildas nėra būtina sveiko nėštumo dalis

Grynas hidrolizuotas kolagenas nėra tas pats, kas potencialiai pavojingas vaistas, tačiau ir teigti, kad jo saugumas nėščiosioms visiškai įrodytas, negalima. Nėštumo laikotarpiu atliktų aukštos kokybės klinikinių tyrimų yra per mažai, kad būtų galima rekomenduoti universalią dozę ar pažadėti konkrečią naudą. Kolageno papildas taip pat nėra patikimai įrodytas būdas apsisaugoti nuo strijų ar išspręsti nėštumo metu atsiradusius sąnarių ir nugaros negalavimus. Todėl sprendimą verta priimti pagal realų poreikį ir konkretaus produkto sudėtį, o ne reklaminį pažadą.

Jeigu mityba įvairi ir baltymų pakanka, kolageno papildas daugeliu atvejų nėra esminė prenatalinės mitybos dalis. Jei jį norima vartoti, geriausia rinktis kuo paprastesnės sudėties produktą, patikrinti jo šaltinį bei alergenus ir aptarti vartojimą su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Ypač atsargiai reikėtų vertinti daugiakomponenčius „grožio“ kompleksus, kuriuose kolagenas yra tik viena iš daugelio medžiagų. Nėštumo metu saugumas ir aiški produkto sudėtis yra svarbiau už kuo ilgesnį žadamų naudų sąrašą.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai