Ledo ritulio ypatumai

ledo-ritulys

Žiemą užšalę tvenkiniai ar didelės balos patraukia ne vieno berniuko dėmesį. Pačiūžos, lazda ir savadarbis ritulys priverčia ne juokais susiremti su kiemo draugais.  Profesionalus ledo ritulys taip pat nėra lengvas užsiėmimas. Neretai ant ledo užvirusi kova pasibaigia muštynėmis ir rimtomis traumomis. Nepaisant to, ledo ritulys yra populiarus ir itin mėgiamas visame pasaulyje.  Kaip žinia, ledo ritulio tėvynė Kanada. Žaidimas atsirado XIX amžiaus viduryje, o 1917 metais jau buvo įkurta nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL). Nors, pradžioje ledo ritulys buvo laikomas Kanados simboliu, laikui bėgant jis išplito po visą pasaulį. Šiuo metu ledo ritulys itin populiarus ne tik Šaurės Amerioje, bet ir Rusijoje, Lenkijoje bei Skandinavijos šalyse.

Ledo ritulys yra komandinis žaidimas, kurio tikslas — ritmušomis (lazdomis) įmušti ritulį į priešininkų komandos vartus. Komandą sudaro dvidešimt žaidėjų, tačiau žaidimo metu aikštelėje pasirodo tik po šešis kiekvienos komandos žaidėjus. Žaidimą sudaro trys kėliniai, kurie trunka dvidešimt minučių. Kaip ir futbole, žaidžiant ledo ritulį gali būti skiriami baudiniai ar fiksuojama nuošalė. Dėl šių priežasčių žaidimas gali užsitęsti iki trijų valandų. Žaidimą laimi ta komanda, kuri įmuša daugiau ritulių į kitos komandos vartus. Pasitaiko, kad rungtynės baigiasi lygiosiomis, tuomet skiriamas papildomas laikas. Tarptautiniame ledo ritulyje, jei rezultatas yra lygus po papildomo laiko, mušami baudiniai.

Kaip žinia, ledo ritulys pakankamai šiurkštus žaidimas. Jis reikalauja didelio fizinio pasirengimo, greitos reakcijos, ištvermės. Įsibėgėjęs žaidėjas gali čiuožti didesniu nei 25 km. per valandą greičiu, o ritulys skrieja 193 km. per valandą greičiu. Šiuo metu NHL laikoma pačia stipriausia ledo ritulio lyga pasaulyje. Joje rungtyniauja apie 30 iš JAV ir Kanados. Dainius Zubrus buvo pirmasis lietuvis ledo ritulininkas, žaidęs šioje profesionalioje ledo ritulio lygoje.